Naujausios žinios

10 produktų, kurie daro mus protingesnius

Nuotrauka iš bernardinai.lt

Mūsų maisto kokybė veikia mūsų intelektą. Tai įrodo daugybė mokslinių tyrimų. Yra nemažai produktų, gerinančių atmintį ar protinius gebėjimus. Žinoma, jų yra žymiai daugiau nei 10, tačiau nusprendėme apsistoti ties 10 tų produktų, kurie geriausiai prieinami visame pasaulyje. Jų vartojimas padės jums ir jūsų vaikams tapti protingesniais.

Arbata

arbata

Arbata jau daugiau kaip 5 tūkstančius metų visame pasaulyje yra žinoma kaip tonizuojanti priemonė, o didžiausia arbatos nauda slypi joje esančiuose antioksidantuose. Naujausi tyrimai rodo, jog arbatoje esantys polifenoliai geba užkirsti kelią neuronų ląstelių, atsakingų už žmogaus kognityvinius gebėjimus, irimui. Be to, arbatoje esama amino rūgšties L-tianino, kurios poveikis panašus kaip kofeino: ji mažina pervargimo ar streso poveikį, gerina atmintį.

Nyderlandų mokslininkai yra atlikę tyrimą, kaip mažos L-tianino ir kofeino dozės veikia atmintį. Ta grupė žmonių, kuri prieš tyrimą išgerdavo nedidelį kiekį žaliosios arbatos, pasiekė aukštesnio protinio darbo produktyvumo nei ta grupė, kuriai buvo duodama kofeino.

Priklausomai nuo fermentacijos būdo, žalioji arbata gali tapti geltonąja, raudonąja ir, žinoma, juodąja. Tačiau būtent žalioji arbata pasižymi aukščiausiu antioksidaciniu aktyvumu.

Kalbėdami apie medžiagas, aktyviai veikiančias gebėjimą įsiminti bei išsaugoti atmintyje daugiau informacijos, mokslininkai taip pat mini arbatą ir kaip jodo šaltinį. Jodo trūkumas mažina intelekto lygį 13 proc., ir būtent reguliarus žaliosios arbatos vartojimas visiškai patenkina žmogaus jodo poreikius. Kad jodas būtų geriau pasisavinamas, arbatą geriau gerti su pienu.

Žinoma japonų patarlė teigia: „tas, kuriame nėra arbatos, negali suprasti tiesos“.

Špinatai

špinatai

Špinatuose, kaip ir arbatoje, yra normaliam skydliaukės darbui reikalingo jodo, veikiančio ir protinius gebėjimus. Viso pasaulio pediatrai rekomenduoja špinatus įtraukti į vaikų mitybos racioną.

Vitaminas C, kurio esama špinatuose, gerina nervinių ląstelių ir galvos smegenų neuronų būklę. Žmonės, kurie gauna pakankamai vitamino C, geba geriau susikoncentruoti.

Folio rūgštis, kurios taip pat esama špinatuose, dalyvauja naujų smegenų ląstelių susikūrime ir veikia mąstymo greitį, taip pat ir trumpalaikę bei ilgalaikę atmintį. Be to, šį rūgštis, veikdama kartu su E ir K vitaminais užkerta silpnaprotystės, Alzheimerio ir Parkinsono ligų vystymąsi.

Be smegenims naudingų vitaminų, špinatuose esama biologiškai aktyvių medžiagų, pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis. Viena tokių medžiagų padeda pagerinti atmintį ir pagyvenusiems žmonėms.

Riešutai

riešutai

Babilone, geriausiai žinomame senosios Mesopotamijos mieste, valdytojai uždraudė paprastiems žmonėms vartoti graikinius riešutus. Buvo manoma, kad jei žmogus suvalgys nors mažą riešutėlį, išoriškai primenantį žmogaus smegenis, jis taps žymiai protingesnis ir nuvers dabartinę valdžią. Kaip bebūtų keista, tačiau šiame keistame pramane esama dalis tiesos – riešutai, taip pat ir graikiniai, padeda žmonėmis tapti protingesniais.

Graikiniuose riešutuose yra nepaprastai daug sveikatai naudingų medžiagų, B grupės vitaminų, stiprinančių atmintį, askorbo rūgšties, atsakingos už neuronų būklę, taip pat flavonidų, gerinančių kognityvinius žmogaus gebėjimus. L-argininas, kurio taip pat esama ir graikiniuose riešutuose, priklauso leptidų grupei. Jo vaidmuo nepakeičiamas arterinėms kraujagyslėms bei kaip aterosklerozės profilaktika.

Daugelyje riešutų esama tiamino (vitamino B1), kurio dėka mūsų smegenys gali vystytis, mes mąstome, formuojame savo prisiminimus, kuriame planus. Šios medžiagos trūkumas veda prie painiojimosi, kalbinės raiškos silpnėjimo, atminties netekimo.

Riešutai – vario šaltinis, būtinas nenutrūkstamai nervų sistemos veiklai. Magnis ir kalcis riešutų sudėtyje atsakingi už nervinių impulsų perdavimą per kraują į galvos smegenis. Pantoteno rūgštis, kurios ypač gausu lazdyno riešutuose, atsakinga už nervinių medžiagų mitybą ir vystymąsi, kuri reikalingi palaikyti tarpusavio ryšiams tarp galvos smegenų ir likusios nervų sistemos.

Kiaušiniai

kiaušiniai

Kiaušinis – pasaulio sukūrimo ir gyvybės šaltinio simbolis. Turbūt pamenate pasakas, kuriose piktadarių gyvybė buvo paslėpta kiaušinyje. Kiaušinis – itin svarbus baltymų, amino rūgščių ir riebalų šaltinis.

Kiaušinio trynyje gausu geležies ir lecitino. Geležies trūkumas pasižymi galvos svaigimu, atminties pablogėjimu, dėmesio sutrikimais ir sulėtėjusia protine veikla. Lecitino trūkumas taip pat lėtina mąstymo procesus, kurie nesusiję su amžiumi. JAV buvo atliktas eksperimentas: dviems šimtams pagyvenusių žmonių buvo duodama lecitino. Eksperimento pabaigoje paaiškėjo, kad tų žmonių intelektas „pajaunėjo“ 10-12 metų.

Mokslininkai įrodė, kad tos smegenų dalys, kurios atsakingos už informacijos perdavimą, veikia baltymų perdavimo pagrindu. Baltymų dėka galima sąveika tarp trumpalaikės ir ilgalaikės atminties. Nuo baltymų trūkumo visų pirma kenčia centrinė nervų sistema ir galvos smegenys. Todėl baltymai turi sudaryti apie 20 proc. kasdienio žmogaus raciono.

Ypatingai pavojingas baltymų trūkumas, kuris taip dažnas tarp studentų – teigia mokslininkai. Esant dideliam protiniam ir fiziniam pervargimui, tai gali privesti iki dėmesio sutrikimų, atminties pablogėjimo ir kitų sutrikimų, kurie tiesiogiai veikia mokymąsi.

Pienas

pienas

Visi žino, kad piene daug kalcio, bet ne visi žino, kad kalcis piene egzistuoja iškart trimis pavidalais: kalcio, fosfatų ir citratų, pavidalu (daugiau kaip 60 proc.), kalcio, susijusio su pieno baltymu kazeinu, pavidalu (kiek daugiau nei 20 proc.) ir laisvojo jonizuoto kalcio pavidalu (apie 10 proc.).

Gerai pasisavinamas ir su fosforu subalansuotas kalcis būtinas normaliam nervų sistemos funkcionavimui. Būtent kalcis padeda normaliai veikti nerviniams impulsams, jis būtinas sužadinimo ir slopinimo procesų pusiausvyrai galvos smegenyse.

Be kalcio ir fosforo piene idealiomis proporcijomis esama ir kitų svarbių sveikatai sudedamųjų: magnio, kuris būtinas nervų sistemai, kalio, natrio, reguliuojančių ląstelių membranų potencialą.

Dabar teigiama, jog geriausias yra pasterizuotas pienas: pieną pasterizuojant, jis kaitinamas iki 72-76 laipsnių 45 sekundes. Tokiu būdu pienas nėra perkaitinamas ir išsaugomos visos naudingosios medžiagos, ir lieka tik nedidelė dalis mikroorganizmų, kurių dėka pienas surūgsta.

Žuvis

žuvis

Smegenų veiklai užtikrinti reikalingos polinesočiosios riebalų rūgštys omega-3 ir omega-6. Jos aprūpina ląsteles energija ir padeda perduoti nervinius impulsus tarp ląstelių – nuo to priklauso stabilus nervų sistemos funkcionavimas.

Omega-3 ir omega-6 rūgštys geba papildyti adaptacinius organizmo rezervus: padeda žmonėms jaustis ramiems, subalansuotiems ir darbingiems. Tai itin svarbi pilkosios smegenų masės sudėtinė dalis, atsakinga už intelekto raidą.

Svarbiausias polinesočiųjų rūgščių šaltinis yra žuvis: skumbrė, sardinė, otas, eršketas, lašiša, silkė, upėtakis… Jodo, kuris itin svarbus protinei veiklai, taip pat daugiausia esama būtent jūrinėje žuvyje. Cinkas ir fosforas, esantys žuvies sudėtyje, gerina atmintį, o baltymai nepakeičiami aiškaus mąstymo palaikymui. Žuvis taip pat yra nepakeičiamas produktas, padedantis išvengti su senėjimu susijusių smegenų ligų.

Obuoliai

obuoliai

Vienas obuolys per dieną nepavers dvejetukininko moksliuku, bet gali padėti išvengti sunkumų, susijusių su sudėtingos informacijos įsiminimu. Obuolio poveikio mįslė lengvai įmenama – užtenka tiesiog pažvelgti į obuolio sudėtį ir tampa aišku, kad visa paslaptis slypi geležyje. Būtent obuoliuose esanti geležis gerina atmintį ir dėmesio koncentraciją, nes šis elementas dalyvauja pernešant deguonį. Obuolių vartojimas padidina hemoglobino kiekį kraujyje ir padeda deguoniui patekti į audinius ir organus.

Obuoliuose taip pat esama Boro. Šis mikroelementas padidina galvos smegenų aktyvumą, daro protą aiškesnį.

Antioksidantas kvercetinas, esantis obuolio skūrelėje, be priešuždegiminio ir antispazminio poveikių, padeda apsaugoti smegenų ląsteles nuo pažeidimų ir irimo.

Daugumos pavojingų ligų priežastimi neretai tampa oksidacinis stresas, kada susikuria toksinės deguonies formos ir laisvieji radikalai. Antioksidantų trūkumas sukelia chroniško pervargimo sindromą ir demenciją, autizmą ir išsėtinę sklerozę, depresiją ir neurozę. Laisvųjų radikalų perteklius pražūtingai veikia protinę veiklą ir elgesį, neuronų lygmenyje pakeičiamas ląstelių funkcionavimas. Geriausiai su tuo kovoja obuolyje esantys antioksidantai, kurie kaip kokie stebukladariai atstato smegenų funkcijų sutrikimus.

Kreivabudė

kreivabudė

Iš išorės nepakankamai patrauklios ir ne itin vertinamos kreivabudės pasižymi ir stebina nepaprasta maistine verte. Pilkas ir neišvaizdus grybas pagal baltymų ir amino rūgščių sudėtį lenkia visas kitas augalines kultūras, o pagal baltymo kokybę šis grybas artimas mėsai.

Kreivabudė – nuostabus vandenyje ir riebaluose tirpstančių vitaminų šaltinis. Tai daro jį tarpiniu produktu tarp augalinių produktų ir mėsos. Taigi, kreivabudę galime vadinti pačiu „mėsiškiausiu“ augalu ir labiausiai „augaline“ mėsa.

Šiame grybe gausu B grupės vitaminų, kurie būtini smegenims. PP vitaminų kiekis šiame grybe viršija jo kiekį bet kuriose daržovėse. Ne mažiau įspūdingas ir mineralinių medžiagų sąrašas – šiuo grybuose yra visas rinkinys medžiagų, padedančių tapti genijumi. Čia esama kalio, fosforo, geležies, kalcio, kobalto, seleno, cinko ir vario. Tai pagrindiniai elementai, kurie veikia mąstymą, susikaupimą, sumanumą…

Šokoladas

šokoladas

Daug kas laikosi paprastos taisyklės: jei reikia ruoštis sudėtingam egzaminui, būtina suvalgyti šokolado gabaliuką. Įtemptas protinis darbas reikalauja įtempto galvos smegenų pusrutulių žievės darbo, tad organizmui reikia žymiai daugiau gliukozės. Jos deficitas sukelia neuronais perduodamų signalų sutrikimus ir smegenų žievės aktyvumo kritimą. Gliukozės dėka saldus šokoladas stimuliuoja smegenų darbą, greitina reakciją, gerina suvokimą ir atmintį.

Šokolade esama polifenolių, kurie stimuliuoja kognityvinius gebėjimus. Kakavos sviestas, iš kurio gaminamas šokoladas, pasižymi turtinga augalinės prigimties baltymų sudėtimi, o baltymų poveikis intelektui yra įrodytas ir neginčijamas.

Bene vertingiausia šokolado sudedamąja laikomas teobrominas – jis pasižymi žvalinančiu efektu ir gerina nuotaiką. Šis elementas priklauso augalinių alkaloidų klasei ir padeda greitai bei efektyviai įveikti nuovargį, stimuliuoti mąstymo procesus.

Prieskoniniai augalai

prieskoniniai augalai

Prieskoniniai augalai, vartojami mažais kiekiais ir kaip aromatinių prieskonių sudedamoji dalis taip pat veikia intelektą. Daugumos žolelių poveikis stipriausiai pasireiškia per jose esančius eterinius aliejus.

Rozmarinas – visų žolelių karalius. Jis šalina nuovargį, padeda pailsėti prieš naują užduotį, papildo protiniam darbui reikalingų jėgų rezervą. Naujaisiais tyrimais, ši žolelė pagerina atmintį  18 proc.

Šalavijas taip pat, kaip ir rozmarinas, gerina atmintį. Cheminiu lygmeniu šis augalas optimizuoja visų medžiagų balansą.

Mėta tonizuoja, čiobrelis užtikrina stabilų nervų sistemos darbą, bazilikas pasižymi naudingais B2, PP ir C vitaminais, o melisa – raminančiu poveikiu, padeda susikaupti ties užduotimi.

Geriausia yra tai, kad prieskonines žoleles galima naudoti gaminant praktiškai bet kokius patiekalus.

Pagal užsienio spaudą parengė J. Lūžaitė-Kajėnienė

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*