14 valandų fotosesija Nemuno deltoje
Per pakankamai trumpą laiką praleistą deltoje pripyškinau apie 1700 kadrų (liko 400 ir iš jų liks kokie 150). Jau matėt erelio, kuolingos, jaučių ir žąsų fotosesijas – visos jos padarytos tą pačią dieną. Kaip tai man pavyko? Esu jau daug kartų minėjęs, kad gamtos fotografijoje svarbiausias dalykas – informacija. Bėda ta, kad tokį didžiulį plotą apžvelgti ir sužiūrėti paukščių pamėgtas vietas, reiktų ne vienos dienos. Todėl yra nuostabu turėti kolegų, kurie mielai pasidalina ta informacija. Labai ačiū Mariui K. už pagalbą ir superinę info! Ir va dar keli nerodyti kadrai iš paukščių Mekos – Nemuno deltos.
6:20. Pirmasis ryto kadras. Iš laukų žąsys trumpam nusileido prie vandens ir tuoj pat vėl pakilo ir nuskrido į pievas maitintis.
Portretas. Erelis, kaip jau minėjau, buvo visai neplanuotas, bet labai drąsus svečias. Vienas pastebėjimas – paukščiai daug mažiau baidosi slėptuvių, kai šviečia saulė ir yra šešėliai. Apsiniaukusią dieną jis taip arti neprisileistų.
Kažkiek pavyko pavogti nuo erelio stalo.
Jei yra erelis ir žuvis, visada atsiras ir sidabriniai kirai.
Griciukai jau laksto triuliuodami pašiaušę plunksnas, bet dar tuoktuvių įkarštis neprasidėjęs.
Kuolingos buvo vienas iš laukiamiausių objektų. Pasistatyti slėptuvę turėjau naktį, pirmąkart būdamas toje vietoje. Ir pavyko įsikurti ten, kur nusileido didžiulis būrys (apie 80) šių nuostabių paukščių. Kuolingų balsas yra kažkas nerealaus –http://www.xeno-canto.org/
Jei visi gieda, kodėl ir man nepagiedojus –http://www.xeno-canto.org/
Parašykite komentarą