Pasidalink per Facebook!

Širvintų rajono savivaldybės taryba gruodžio 17 d. nusprendė nulemti Širvintų rajono pirminio sveikatos priežiūros centro (dar vadinamo poliklinika arba PSPC), kuriam priklauso ir abi ambulatorijos, likimą.

Jūsų išrinktieji valdžios žmonės nusprendė naikinti savarankišką mūsų įstaigą ir prijungti ją prie Širvintų ligoninės. Reikia pripažinti, kad tai tikrai Tarybos, kaip mūsų įstaigos steigėjo teisė. Skamba gal ir nekaltai, bet po tuo slepiasi kiti dalykai. Pirmiausia reikia paaiškinti, jog sveikatos įstaigos  uždirba lėšas visai savo veiklai iš ligonių kasų. Savivaldybė tam neskiria nė cento ir biudžeto lėšų jie taupyti negali, nes jų nebūna. Kartais steigėjas padeda įsigyti kokį aparatą, kuris tampa Savivaldybės turto dalimi. Štai mūsų įstaiga (PSPC) tokio Savivaldybės turto nuo pat savo įsikūrimo dienos – 1997 metų – turi už 14780 eurų. Aiškumo dėlei dar reikia paaiškinti, kad visos tos mūsų šviesios ir gražios patalpos, moderniai įrengti kabinetai buvo finansuojami Pasaulio banko ir šiek tiek valstybės lėšomis 2000–2002 metais.  Įstaiga, gaudama lėšas iš ligonių kasų, pati dėlioja, kiek jų reikia medžiagoms, vaistams, laboratorijos reagentams pirkti, kiek atidėti komunaliniams mokesčiams, kiek atlyginimams skirti, kvalifikacijai kelti ir visoms kitoms reikmėms. Tik taupiai ir racionaliai naudojant lėšas, jų nešvaistant, galima teikti visas privalomas paslaugas, kurios numatytos sutartyse su ligonių kasa, ir dirbti nenuostolingai. Mūsų įstaiga yra gera ir pažangi įstaiga, sugebanti pritraukti jaunus gydytojus, sudaranti jiems geras sąlygas dirbti ir tobulėti ir, be to, garsėjanti geru ir draugišku kolektyvu. Esame viena iš geriausių įstaigų tarp apskrities rajonų pagal  teikiamų prevencinių paslaugų skaičių, pagal  informacinių technologijų taikymą medicinoje (IS pradėjome anksčiau diegti  už  daugumą Vilniaus poliklinikų; jau penkeri  metų, kai taikoma internetinė registracija pas šeimos gydytojus). Širvintų ligoninei sekasi prasčiau ir ji turi sukaupusi apie 100 tūkst. eurų nuostolio iš ankstesnių metų. Tačiau nuostolis ne todėl, kad vadovai jai blogai vadovavo, bet todėl, kad valstybei sunku apsispręsti dėl paslaugų ir ligoninių apimties,  kur ir kokio profilio ligoninių reikia, kad visiems būtų aišku, kur ligonį nusiųsti, kad jį laiku ištirtų ir paskirtų tinkamą gydymą. Lietuva gyvena nuo rinkimų iki rinkimų.

Taigi, jūsų išrinktoji rajono Savivaldybės taryba Darbo partijos balsų dauguma, prisidėjus konservatorei ir vieninteliam liberalui, gruodžio 17-ąją apsisprendė gelbėti nuostolį turinčią ligoninę prijungdama prie jos PSPC. Taryba tvirtina, jog panaikinus vienos įstaigos administraciją, ūkio skyrių, sumažinus valytojų skaičių, panaikinus vieną laboratoriją, vienintelė įstaiga – Širvintų ligoninė – dirbs gerai. Kažkodėl pastoviai Savivaldybė kartoja, kad naujas vadovas apsispręs, kokių darbuotojų atsisakyti ir po prijungimo dalins jiems atleidimo lapelius.  Širvintų ligoninė turi teisėtą savo vadovą – Laimą Meškauskienę. Jos penkerių metų kadencija baigsis 2018 m., todėl negali būti jokio naujo vadovo.  Prijungimo pavyzdys yra mūsų buvusio Greitosios pagalbos skyriaus prijungimas prie Vilniaus Greitosios pagalbos stoties. Kai Vilnius prisijungė naują padalinį, nereikėjo keisti Vilniaus vadovo. Susidaro įspūdis, kad Taryba nori, kad mūsų dabartinė įstaiga, Širvintų rajono PSPC, turi išnykti iš Lietuvos medicinos įstaigų sąrašo.

Bėda ta, kad Širvintų ligoninė, slenkant metams, mažėja, ir ne tik dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo rajone, bet tai natūralus procesas, be to, atsiranda naujos technologijos ligoms gydyti, kurios yra labai brangios. Ligoninės, jų skyriai labiau profiliuojami, siekiama kaip galima racionaliau išnaudoti gydymą stacionaruose. Be to, reikalavimai pagerinti gydymo rezultatuss ženkliai išauga dėl esamų naujų pažangių technologijų. Suprantama, jeigu anksčiau liaudiškai vadinamas kraujo vėžys buvo gydomas Širvintų ligoninėje, kadangi jo gydymą sudarė tik nemalonių simptomų malšinimas ir kančių palengvinimas gavusiam tokį nuosprendį pacientui, tai šiais laikais kiekvienas susirgęs nori, kad jam būtų persodinti kaulų čiulpai, ir tai vyksta Vilniuje arba Kaune. Maža to, anksčiau mes, gydytojai, net negalėdavome žmogui pasakyti, kad jis susirgo tokia liga.

Taigi Širvintų ligoninėje, tikėtina, ir toliau ligonių mažės. Tačiau yra susirgimų ir ligų, kurios dažniausios, lengviau diagnozuojamos, lengviau gydomos ir tai sėkmingai daroma Širvintų ligoninėje, rajono žmogui arčiau namų, ir netgi būtų bereikalingas pinigų švaistymas tokius ligonius siųsti gydyti į profilines ligonines. Va čia ir svarbiausia, kokius gi specialistus turi ta ar kita ligoninė, ir dažniausiai  nuo to priklauso, kokio lygio paslaugos ten bus teikiamos. Jeigu ligoninė, pavyzdžiui, turi kvalifikuotą kardiologą – jis aukso vertės. Toje ligoninėje bus sėkmingai gydomos dažniausios širdies ir kraujagyslių ligos ( padidinto kraujospūdžio liga, stenokardijos, širdies nepakankamumai ir kitos). Jeigu ligoninė turės dar ir reanimacijos skyrių, tikėtina, ženkliai didesnis žmonių skaičius bus išgelbėtas, kurie  susirgs miokardo infarktu ar patirs kitas ūmias ligas, kai reikalinga skubiausia pagalba. Tik žmogus, kurio artimajam tokios pagalbos neprireikė, na, gal ir netgi medikas, kuris nesusiduria su tokių ligų gydymu ir gal nesuvokia tokios atsakomybės, gali pasakyti, kad nereikalingas reanimacijos skyrius. Širvintose, žinoma, visados bus aktualu pagyvenusių žmonių gydymas, kurie suserga, turi daug ligų ir kuriems reikalinga pagalba. Ir visai nesvarbu, kaip tokie skyriai bus pavadinti.

Kaip tik šiomis dienomis yra įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo numatoma pirminės sveikatos priežiūros plėtra (tai mūsų įstaigos veikla) ir Respublikos ligoninių tinklo optimizavimas. Pagal šią Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą ir Vyriausybės nutarimu patvirtintą tvarką numatoma sudaryti apskrities koordinacines tarybas, analizuoti ligoninių darbą, ligonių srautus ir, ne atskirai kiekvienos ligoninės, o nagrinėti visų ligoninių tinklą. Jame nėra numatyta jungti į vieną krūvą tokių skirtingų pirminio ir antrinio lygio paslaugas teikiančių  įstaigų. Šeimos gydytojų darbas, psichikos sveikatos priežiūra priskiriamos prie pirminio lygio paslaugų ir jas teikia PSPC,  o stacionaro, specialistų konsultantų, tokių kaip oftalmologų, radiologų, kardiologų ir kt. paslaugas, teikia antrinio lygio, t. y. ligoninė, medicinos įstaiga.  Labai gaila, kad mūsų Savivaldybė nenorėjo girdėti siūlymų atidėti PSPC, kaip atskiros įstaigos, naikinimą prijungiant ją prie ligoninės ir nekreipė dėmesio į ruošiamą Vyriausybės nutarimą. O gal turėjo kokių nors kitų priežasčių skubėti?

Šis Tarybos sprendimas – tai trumparegiškas ligoninės gelbėjimas sukauptomis PSPC lėšomis.Šiuo metu turime sukaupę  daugiau kaip 150 tūkst. eurų. Padengus ligoninės skolas ir išmokėjus atleidžiamiems darbuotojas išeitines išmokas (mūsų įstaigoje nėra buvę atvejų, kad atleidžiamiems darbuotojams būtų nesumokėtos jam priklausančios išmokos) ir toliau likusi vienintelė Širvintų ligoninė patirtų nuostolių. Tą nesunku mūsų buhalterėms paskaičiuoti, bet Savivaldybė labai atkakliai perša savo kažkokius skaičiavimus: kaip viskas bus gerai sujungus, ir netgi atlyginimai visiems darbuotojams padidės. Štai todėl šeimos gydytojai ir pasipriešino tokiam prijungimui. Jie nenori dirbti nuostolingoje įstaigoje, savo uždirbamais iš ligonių kasų pinigais dengti ligoninės skolų, kadangi PSPC finansavimas priklauso nuo to, kiek žmonių yra prisirašę pas gydytojus. Su didžiuliu nerimu laukia sprendimų ir šauniosios mūsų slaugytojos, nes išsibarsčius įstaigai, ką jos dirbs. Jų pas mus per 30. Norint gelbėti ligoninę,  sujungus įstaigas, mūsų darbuotojams neišvengiamai reiktų mažinti  atlyginimus. Beje, Savivaldybės administracija dar ir ligoninės darbuotojams ta proga žada pakelti atlyginimus. Tai prilygsta rinkimų pažadams.

Manyčiau, jog ligoninė ir pati pakankamai gerai susitvarkys, bendraudama su kitomis kaimyninėmis ligoninėmis,  įvertindama savo stiprybes (kurių tikrai turi, patikėkit, palyginti su kitomis šalies ligoninėmis), turimus specialistus ir galimybes jų prisikviesti,  paslaugų poreikius, juolab, kad ligoninės skolos yra iš ankstesnių metų. Būtų tikrai svari ir garbinga Savivaldybės pozicija, jeigu per keletą metų padėtų padengti ligoninei šias krizės laikotarpio skolas, padėtų baigti suremontuoti skyrius, o ne keltų sumaištį norėdama suplakti visiškai skirtingas įstaigų funkcijas. PSPC pagrindinis darbas – saugoti žmogų nuo ligų, o susirgus, kaip galima greičiau, pagydyti, kad nereiktų pakliūti į ligoninę. Argi tai blogai? Argi ne to nori kiekvienas? Todėl ir čia didžiausia vertybė – kvalifikuoti gydytojai ir jų pagalbininkės slaugytojos,  kuriuos reikia labai vertinti ir stengtis išlaikyti, o žmonės jais galėtų  pasitikėti,  laikytųsi savo gydytojo rekomendacijų gydantis ar saugant sveikatą.

Dar šiek tiek statistikos.  Ligonių kasos duomenimis per  2014 metus 75% mūsų prisirašiusių pacientų bent kartą apsilankė  PSPC ir net 93% vaikų (t. y. iš viso – 10419 mūsų prisirašiusiųjų nors kartą kreipėsi į savo šeimos gydytoją), o ligoninėje gydėsi per metus apie 1600 rajono gyventojų, (suskaičiuoti ir  pakartotiniai to  paties žmogaus gydymai ligoninėje). Tad klausimas Savivaldybei: „Kuri įstaiga žmogui dažniau reikalinga?“.

PSPC gydytojai, kaip žinome, kategoriškai pareiškė, jog įvertinę visą situaciją, neis dirbti į ligoninę  po sujungimo.  Aš sutinku,  kad tai jų teisė pasirinkti, kur dirbti. Žinoma, labai apgailestauju, kad taip lengvai griūva visa tai prie ko ir man teko prisidėti per netrumpus mano darbo Širvintose metus. Tačiau vertinu, jog šeimos gydytojai tai pasakė reikiamu laiku, kad Savivaldybės valdžios žmonėms būtų laiko pamąstyti ir priimti tinkamus sprendimus ir atsakomybę. Tikriausiai taip atsitiks, kad ligoninės vadovams reiks ieškoti naujų šeimos gydytojų, jei mūsų jaunosios specialistės grįš dirbti namo,  į Vilnių.

Dar galima tikėtis, jog įsikiš Vyriausybė ar Sveikatos apsaugos ministerija, ir neleis šalyje griauti pirminių sveikatos priežiūros centrų, ko negalime pasakyti apie Širvintų savivaldybę, atkaliai norinčią su griauti Širvintų PSPC. O gydytojai kariauti nemėgsta, jie norėtų ramiai dirbti ten, kur juos gerbia. Jie niekados neklausinėja paciento, kokiai partijai priklauso, kokios tikybos ar orientacijos, visus vienodai gydo.

Pagarbiai Nijolė Dimšienė

Nijolė Dimšienė yra VšĮ Širvintų  rajono PSPC vyriausioji gydytoja ir  po dvi valandas per dieną dirba gydytoja neurologe Širvintų ligoninės vidaus ligų skyriuje bei konsultuoja ligonius visuose kituose skyriuose kolegoms paprašius. Širvintose dirba dvidešimt septynerius metus, gyvena Vilniuje.

Širvintų rajono savivaldybės taryba gruodžio 17 d. nusprendė nulemti Širvintų rajono pirminio sveikatos priežiūros centro (dar vadinamo poliklinika arba PSPC), kuriam priklauso ir abi ambulatorijos, likimą. Jūsų išrinktieji valdžios žmonės...