Naujausios žinios

Melanija

Valda Patinskienė

– Tik ką kalbėjau su   Melanija, – sakau sutiktai Genovaitei.

– Su Jakimavičiene? – pasitikslino.

Einu toliau. Sutinku Angelę.

– Mačiau Melaniją, – vėl pradedu kalbą.

– Neįgaliųjų pirmininkę? – ir vėl tas pats.

 Ir tą, ir kitą dieną, jei tik ištarsi Melanijos vardą, būtinai paminės Jakimavičienę, nors gali galvoje turėti kitą moterį tuo pačiu vardu. Tai kas gi ta, visų rajone pažįstama Melanija Jakimavičienė?

Taip, tai ta pati neseniai buvusi Neįgaliųjų draugijos pirmininkė. Visiems žinoma kaip pirmas žmogus, skubantis į pagalbą, padedantis, patariantis.

– Aš vietinė, gimusi šiame rajone, kaip galiu kitaip elgtis ir gyventi? – klausimu atsako į mano samprotavimus Melanija.

Dabar buvusi pirmininkė ilsisi ir džiaugiasi ramybe, todėl rado laiko apie viską pasišnekėti. Prie kavos puodelio, kurį maloniai pasiūlė sūnus, pradėjome pokalbį apie gyvenimą tėviškėje, Gelvonyse. Dėl sutrikusios sveikatos po 7 klasių pradėjo dirbti Gelvonų pramoninių prekių pardavėja-mokine. Buvo gabi mokinė, nes po metų jau dirbo savarankiškai Pasadnykų parduotuvėje. Darbas patiko,bet norėjosi kažko daugiau, todėl 1961 m. įstojo į Vilniaus kooperatinį technikumą, 1964 m. baigusi mokslus jau tapo maisto ir pramoninių prekių žinove. Kol mokėsi technikume, gyveno kaip ir dauguma bendrabutyje. Reiklią, pareigingą  ir tvarkingą studentę pastebėjo ir bendrabučio gyventojai, todėl per tą laiką, kol mokėsi, buvo nepamainoma bendrabučio tarybos pirmininkė. Bendrabutis tada gaudavo tvarkingiausio bendrabučio vardą tarp visų Vilniaus bendrabučių. Besimokydama buvo aktyvi sportininkė, visuomenininkė ir, žinoma, puikiai besimokanti studentė. Kaip gerai užsirekomendavusią jauną specialistę paskyrė Naujosios Vilnios kooperatyvo pirmininko pavaduotoja prekybai. Darbas sekėsi, tačiau po metų buvo perkelta į Širvintas. Čia atvažiavusi pradėjo dirbti vadovaujant tuometiniam rajono kooperatyvo pirmininkui B. Narijauskui. Melanijai dirbant, rajono kooperatyve kolektyvas ne kartą buvo apdovanotas respublikine pereinamąja vėliava. Visur suspėjančiai moteriai neužteko to, ką turėjo. Tad įstojo mokytis neakivaizdžiai į Maskvos kooperacijos institutą, kurį po 5 metų sėkmingai baigė. Kai jau įsitvirtino darbe, baigė mokslus, buvo galima ir vestuves kelti. Su vyru Mykolu pragyveno 44 metus, susilaukė dukters Mildos ir sūnaus Edmundo. Nuotaiką ir kasdienybę nuskaidrina trys anūkai: Tomas (22 metai), Matas ( 7 metai) ir Vaiva (6 metai). Melanija nors ir sako, kad nelabai stipri sveikata ar pavargo dirbdama neįgaliųjų pirmininke, atrodo jaunatviškai ir todėl neįtikėtina, kad jau turi suaugusį 22 metų anūką.

Nuo 1972 m. Jakimavičienė jau paruošų kontoros direktorė. O kur dar visuomeninės pareigos moterų taryboje, ne kartą buvo išrinkta rajono Tarybos deputate. Ir vis dėlto įtampa, skubėjimas, rūpesčiai padarė savo: po 35 m., atidirbtų paruošų kontoroje, teko pasitraukti metams kitiems iš darbo ir aktyvios veiklos. Pasitraukė tik laikinai, nes ne Melanijos būdui tūnoti namie ir būti tik namų šeimininke. Jau 2001 m. buvo išrinkta Neįgaliųjų draugijos pirmininke, su kuria tik visai neseniai teko atsisveikinti ir vėl dėl sušlubavusios sveikatos. Dabar, kai jau „laisva“, Melanija pasakoja, kaip pačiai blogai jaučiantis, negalėjo to parodyti į ją besikreipiančiam neįgaliajam. Nebuvo tokio atvejo, kad iš jos kabineto išeitų sunervintas, apšauktas žmogus arba atstumtas likęs be pagalbos ar paramos. „Juk negali kitaip elgtis. Tai ir taip gyvenimo nuskriausti žmonės, o kokie jie stiprūs dvasia. Sveikiesiems tik mokytis ir semtis stiprybės iš jų.“ – sako buvusi pirmininkė. Kokie renginiai, parodos, sporto varžybos – visur širvintiškiai dalyvaudavo, tuos renginius organizuodavo, vykdavo į svečius. Gerai pasirodydavo ansamblis „Viltis“. Gražūs Janytės Valickaitės nėriniai parodose, bet, kai mūsiškiai sportininkai atstovaudavo rajonui, kitų rajonų dalyviai pykdavo ir sakydavo, kad širvintiškių neverta kviesti, nes „nupučia“ visus prizus. Jie dabar puošia kabineto lentynas. Mielas, nuoširdus kolektyvas. Gera buvo dirbti ir puikūs atsiminimai apie darbą, išvykas,parodas, susitikimus su kitų rajonų neįgaliųjų kolektyvais, jų pirmininkais. Gera atsiminti gerus įspūdžius ir pasiektus tikslus – viskas tai jau yra, bet viso to pradžioje nebuvo. Atėjus naujai išrinktai pirmininkei, prieš 15 metų teko tenkintis nedideliu kabinetuku Savivaldybėje, o neįgalieji pas pirmininkę visai negalėjo patekti, nes laiptai nepritaikyti tokiam lankytojų kontingentui.Tai buvo turbūt pirmasis galvosūkis pirmininkei, kaip išspręsti šią dilemą, bet, kai yra kam rūpintis, viską galima padaryti. Nuo 2003 m. pirmininkė M. Jakimavičienė pradėjo įtikinėti Savivaldybės administraciją, jog neįgaliesiems reikia kitų patalpų. Kas beldžiasi, tas prisibeldžia. Buvo rastas nenaudojamas senos poliklinikos priestatas strategiškai patogioje vietoje: netoli autobusų stotis, poliklinika, parduotuvės,bažnyčia. Po metų su trupučiu buvo draugijos įkurtuvės naujame pastate. Patalpos pritaikytos neįgaliesiems, įrengtas keltuvas į antrą aukštą. Čia darbuojasi masažuotoja, teikiamos drabužių taisymo, skalbimo paslaugos. Jos teikiamos ne tik mieste gyvenantiems neįgaliesiems, bet ir toliau nuo miesto gyvenantiems neįgaliesiems. Nuo 2008 m. pavyko „išmušti“ autobusiuką, kuriuo iš tolimesnių rajono gyvenviečių atgabena skalbinius, o jei reikia, ir pasiligojusius neįgaliuosius atveža ne tik į Širvintas, bet ir Santariškių ligoninę ar polikliniką, sanatorijas. Kai M. Jakimavičienė pradėjo pirmininkauti draugijoje, joje buvo tik 130 narių, šiuo metu narių sąraše 600 žmonių ir tai ne dėlto, kad daugiau sergančių, o todėl, kad žmonės pajuto skirtumą, jog drauge ir džiaugsmas didesnis, ir vargas bei skausmas mažesnis. Prie viso to labai daug prisidėjo dabar jau buvusi pirmininkė.
Apie žmogų kalba jo darbai. Tad kai straipsnio pradžioje buvau sugalvojusi atlikti tokį eksperimentą: paminėti Melanijos vardą ir pažiūrėti, su kokiu žmogumi asocijuosis. Kam tik ištardavau vardą „Melanija“, tuoj išgirsdavau „Jakimavičienė“, „Neįgaliųjų draugijos pirmininkė“. Akivaizdu, kad kitų melanijų nėra, o Melanija Jakimavičienė labai gerai žinoma Širvintų rajone. Tai pats didžiausias įvertinimas ir manau, didžiausia pagarba žmogui. Dirbant, aišku, visko pasitaikė, bet dabar gal „…ir vargo nebuvo…“. Naujai Širvintų Neįgaliųjų draugijos pirmininkei kartelė aukštai iškelta. Linkime naujai vadovei Stanislovai Maslinskienei toliau tęsti pradėtus darbus ir sėkmingai imtis naujų. Baigiant pokalbį Melanija perdavė sveikinimus visiems neįgaliesiems, linkėdama stiprios sveikatos.

5 Comments on Melanija

  1. Puikus žmogus išmanantis ir atsakingai dirbantis savo darbą. Bet ir stipriausi pavargsta, sėkmės Jums Melanija ir stiprios sveikatos.

  2. ,,Rašytoja“ ir ,,žurnaliste“ Valda Patinskiene, gal pasistenkite rašyti be klaidų. Ačiū.

  3. ZEMFIRA net Valdos pavardę parašė su klaida. Patylėtum.

  4. Pavardėje klaidos NĖRA, bet tekste – nors vežimu vežk. Gėda advokatui.

  5. Tai gal padėti yra gražiau, nei šykti ant autoriaus?
    Žmonės dirba nemokamai, aukuoja savo jėgas ir laiką, o čia atsirado estetė. Tfu.
    Ar be klaidų parašiau?

Komentuoti: stasiui Atšaukti atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*