Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  lapkričio 14 d. laikraščio „Širvis“  44-ame šių metų numeryje.

Seniai mintijau, mielieji, kad negali būti kitaip. Pagaliau mano nuojauta pasitvirtino – ji aiškiaregė. Kalbu, žinoma, apie mūsų šviesiausiąją valdovę. Jei dar anksčiau tai buvo paslėpta nuo visų, tai dabar jau viešai skelbiama. Geriausias ir pakankamai patikimas, neišsenkantis ir nuolat atsinaujinantis žinių šaltinis yra mano Pranciška. Na, gal per daug jau čia aš ją savinuosi, sužinos maniškė – bus liūdna, bet kol dar nežino, drįstu sakyti, kad ašai turiu „agentą“. Taigi mano „agentė“ Pranciška net apsilaižydama ir paplonintu balseliu mane sutikus čiulbėjo: „Mūsų skaisčiausioji prieš gerus metus pamatė tai, dėl ko dabar sukilo visa Lietuva!“ „Dievuliau,“ – pagalvojau, Pranė ir ta jau žino apie sukilimo bangą Lietuvoje, o aš sėdžiu ir nieko neužuodžiu, negi praradau politinių įžvalgų dovaną? Rinkimai dar tik tik mezgasi, kandidatai dar tik tik nosis kyšteli, o čia jau visa Lietuva kyla.“

„Ar girdi, ką sakau? – man o informatorė, vadinamoji„agentė“, net nesidrovėdama nugriebusi mano ranką klausė.

„Ką? – suveblenau.“ Ir tuomet dar kartą, tik su įvairiais pagražinimais ir savo išvedžiojimais išgirdau visą istoriją nuo – iki.

Pranciška patenkinta ir užrietusi nosį iki pat dangaus pakraščių skriste nukrido kitų nuodėmingų sielų gelbėti, jas apšviesdama negirdėtomis naujienomis. O ašai likau parimęs ant grėblio koto šalia šiųmečių lapų krūvos ir toks nušvitimas galvoje nušvito it paparčio žiedą Joninių naktį suradus. Pasidalinsiu su jumis, mielieji, tomis nušvitimo nuotrupomis.

Jei jau prieš metus mūsų skaisčiausioji matė ateitį, tai turėjo numatyti ir daug kitų dalykų, kurie karalystėje turėjo nutikti. Bet pirmiausia įžvelgti, jog prieš metus pradėti projektai iki kadencijos pabaigos liks neįgyvendinti, vadinasi, reikės aiškaus ir įtikinamo pasiaiškinimo prieš rinkėjus, na kad ir tokio: jei mane išrinksite, turėsite viską arba neišrinkę nieko – išverstą miestą, nesutvarkytus parkus ir aikštes, ir žinoma, nebus bandelinės. Reikia pasakyti, kad valdovė, būdama užsislaptinusi aiškiarege, labai ramiai laukia rinkimų, vadinasi, namų darbus padarė, vadinasi, savo vizija įtikėjo, vadinasi … Ė ne brangieji, taip galima nusiklejoti iki Naujosios Vilnios. Neaišku, ar ten jau taip ir buvo kaip ta mano Pranė pripliauškė. Ašai būčiau linkęs pasilikti prie savo nuomonės. Jei jau žmogus apdovanotas aiškiaregystės dovana, tai eitųsi viskas lyg sviestu. O čia nesiseka valdovei: projektai ir pradėti darbai niekaip neužsibaigia, o klimpsta ir stringa, karalystės lyg ir nebegyvi politiniai dariniai ėmė kelti aukštyn galvas ir pagaliau į būsimą rinkiminę kovą kaišioti, o kur dar aukščiausiu valdoviniu lygiu nesėkmės negavus politinio finansavimo. Geriau pažiūrėjus ir pakrapščius pakaušį, ima atrodyti, kad liūdnos dienos mūsų karalystėje netrukus prasidės. Nukritę lapai atidengė ne tik gamtos rudeninį skurdą, bet ir karalystės nykumą. Gal kažkada ir bus čia rojus, bet dabar tik griuvėsiai. Gal, sakau, reikia pasitelkti iš tikrųjų aiškiaregių komandą, kurių pasiekimus įvertino visa Lietuva ir dėl jų kompetencijos niekas neabejoja. Na, pavyzdžiui, tą tualetinio popieriaus specialistę. Manau, kad rastų jinai kur ir ką apsukti tuo materjolu. Gal reiktų šauniąją valdovės komandą tuo popieriumi apsukti, gal šaltas dušas būtų nauja pradžia, baltas lapas. O gal reiktų naują kryptį pasirinkti, imti perdėtai maloniai bendrauti su atstumtaisiais, nurašytais, ištrintais, išbrauktais, žodžiu, užriby likusiais. Bet ne, per daug akivaizdu bus, neužkibs tie, varguoliai. Geriau ir toliau tos pačios vagos laikytis, nieko per daug nekeičiant, o po truputį pilant opiumą liaudžiai, aiškinant, kad piktieji niekadėjai trukdo tvarkytis, kad tie priešgyniautojai vienija jėgas ir ruošiasi nuversti karalystės valdovę, arba mažų mažiausiai per rinkimus iškelti vertesnį kandidatą. Nekalbu apie tuos, kurie prie karalienės vienaip elgiasi, o už akių ją koneveikia ir negražiai kalba. Juk valdovė nekalta, na gal trupučiuką, perspaudė, bet klysti juk žmogiška. Kaip sakoma, kas nedirba – tas neklysta. Galvoju, kad savo „agentę“ reikės keisti, vis atneša kokius netikrus gandus ir galuokis čia su jais, suk galvą, darbo dirbti negali. Siūlyčiau ir jums, mielieji, pagalvoti, kaip dabar madinga sakyti, pastrateguoti: ar paliksim, ar keisim savo karalystės veidą.

Labai jau susimąstęs ir nerimastingas Varpininkas

Straipsnis buvo išspausdintas  lapkričio 14 d. laikraščio „Širvis“  44-ame šių metų numeryje. Seniai mintijau, mielieji, kad negali būti kitaip. Pagaliau mano nuojauta pasitvirtino – ji aiškiaregė. Kalbu, žinoma, apie mūsų...