Pasidalink per Facebook!

Greitai bėga laikas. Taip neseniai kalbėjomės su ponu B. Vošteriu apie judras ir speltą, o štai, jau tesėdamas duotą žodį, pats ūkininkas manęs ieško: „Reikia pratęsti pokalbį“.

– Su malonumu, – atsakiau. Jei tik surado laiko užimtas žmogus įdomiam pokalbiui, ko laukti?

Sutartu laiku, sutartoje vietoje pratęsėm pokalbį. Kaip ir tikėjausi, apie labai gerai žinomą augalą, tačiau mūsų nelabai vertinamą. Manau, po šios informacijos atsigręšime į žirnius. Gal žirniukai nelabai mėgiami senjorų, nes primena laikus, kai tekdavo ant jų klūpėti už eibes iškrėstas vaikystėje. Teko girdėti, jau su šypsena pasakojant, kaip dabar atrodo – už niekniekius, griežti tėvai klupdydavo į kampą ant žirnių. Šypsosi dabar senjorai ir tikrai nepyksta ant tėvų: „Reikėjo bausti. Už tai žmonėmis užaugome…“

– Ne, ne apie bausmes kalbėsime. Kalbėsime apie žirnių naudą mums. Šis augalas – vienas seniausiai žinomų augalų. Džiovintus žirnius žmonija valgo daugiau nei 5 000 metų. Kažkada žirniai buvo vienas pagrindinių patiekalų. Šis augalas nelepus, gana lengvai auginamas. Bado metu žirniai išgelbėjo daugybę gyvybių. Žirniai paplitę Kinijoje, Himalajuose, Amerikoje ir Europoje. Hipokratas žirniais gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Senovės išminčiai taip pat žinojo gydomąsias žirnių savybes.

– Vadinasi, kad senovėje žmonės buvo išmintingesni už šiuolaikinius? Juk tiek teigiamos informacijos galima rasti interneto platybėse…

– Gaila, tačiau dabar, valgydami žirnius, dažniausiai prisimename tik jų sukeliamus nemalonius virškinamojo trakto pojūčius, o į maistinę vertę ir skonį tiesiog nekreipiama dėmesio, – atsiduso žirnių augintojas. – Manote, kad žirnių sriuba – tai valstiečių maistas? Tikrai ne. Viduramžiais ant karalių stalo privalėjo būti žirnių. Šį maisto produktą gerbė ir vertino Indijoje, Tibete. Skysta žirnių sriuba išvalo kraują. Buvo manoma, kad žirniai padeda išvalyti iš organizmo tulžį, riebalų perteklių (tai patvirtina pastarųjų metų tyrimai).

– Kas yra žirniai? Grūdai ar daržovė? – pasidomėjau.

– Šis augalas dažnai priskiriamas prie grūdų, kartais prie daržovių, tačiau botaniniu požiūriu žirniai yra vaisiai, nes subrandina sėklas iš žiedų. Mums gerai pažįstami žalieji žirneliai – tai ne visiškai subrendę žirniai. Įspūdinga žirnių maistinė vertė: gausu mineralinių druskų, geležies, jodo, magnio,cinko, seleno, didelis B grupės vitaminų kiekis, yra PP, C, E, kalcio, fosforo, kalio. Žirniuose esantys augaliniai baltymai susidaro iš labai svarbių organizmui amino rūgščių, cisteino, cizino, triptofano, metionino ir t. t. Žirniai, kaip baltymų šaltinis, gali lengvai pakeisti mėsą, be to, jie kur kas geriau virškinami. O savo kaloringumu žirniai pranoksta netgi jautieną. Nenuostabu, kodėl žirniai tokie populiarūs vegetariškos mitybos šalyse. Žirniai vis dažniau naudojami baltymų mišiniuose sportininkams. Teigiama, kad žirniuose esantys baltymai gali pakeisti sojos ir pieno produktus. Tai gali kai kam sukelti alergiją.

– Tačiau žirniai pučia pilvą, gal dėl to jie nelabai mėgiami?

– Tiesa, priešiškumas žirniams atsirado ir dėl to, kad jie skatina dujų išsiskyrimą. Tai natūralu. Visų pirma „žirnių efektas“ stipriau paveikia tuos, kurių jautrus skrandis, arba tuos, kurie turi problemų dėl virškinamojo trakto. Patarčiau, kad nepūstų pilvo, į juos reikia pridėti kmynų ar krapų. Dar vienas būdas: sausus žirnius išmirkyti šaltame vandenyje prieš gaminimą – taip neutalizuosis šalutinis poveikis. Žalieji žirneliai visai nepavojingi. Manoma, kad nuo žirnių storėjama. Iš tiesų žirniuose yra daug kolorijų: 100 g žirnių – 300 kcal. Tačiau toks kalorijų skaičius yra sausuose žirniuose. Švieži, šaldyti bei konservuoti žirneliai visai nepavojingi svorio padidėjimui. Liaudies medicinoje žirniai vartotini kaip antisklerozinė, šlapimo skyrimąsi stimuliuojanti, be to, kaip akmenis tirpdanti priemonė, padeda nuo vidurių užkietėjimo.

Dažnai girdime besiskundžiančius dėl rėmens. Tokiu atveju naudinga suvalgyti po 3–4 šviežius arba vandenyje išmirkytus sausus žirnius. LABAI SVARBU – prisivalgius žirnių, negerti šalto vandens! Maltuose žirniuose (miltuose) yra daug gliutamino rūgšties, kuri gerina galvos smegenų ląstelių maitinimą, normalizuoja medžiagų apykaitą, šalina su ja susijusius galvos skausmus, padeda sergant cukriniu diabetu, nes reguliuoja cukraus lygį kraujyje. Žirniuose gausu skaidulų ir baltymų, kurie lėtina cukraus įsisavinimą, juose esantys antioksidantai ir priešuždegiminės medžiagos sumažina arba net panaikina atsparumą insulinui (ii tipo diabetas). Žirnių angliavandeniai – natūralūs cukrai ir krakmolai, kurie nėra tokie kenksmingi kaip baltasis cukrus ar cheminiai priedai, kurių gausu šiuolaikiniame maiste. Žirniuose – mažai riebalų, bet daug kitų maistinių medžiagų, baltymų, skaidulų ir mikroelementų.

Šlapimo pūslėje susidarius akmenims, naudinga valgyti nesubrendusių žirnelių – žalių ar virtų. Arba pasigaminti tokį užpilą: 2 valg. š. susmulkintų ankščių ir virkščių užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti 2 val. ir leisti nusistovėti, po to perkošti. Šį kiekį sunaudoti per parą. Dar vienas užpilas: reikia 1 valg. š. žydėjimo metu pririnkus augalo virkščių drauge su nesunokusiomis ankštimis užpilti 200 ml. vandens, užvirinti ir virti 10 min., perkošti. Šis užpilas vartojamas po 1–2 valg. š. nuoviro 3–4 kartus per dieną. Tai didelė pagalba sergant inkstų akmenlige. Mėnesį vartojant šį nuovirą, stambūs akmenys turėtų pavirsti smėliu ir pasišalinti. Bet kokiu pavidalu žirniai naudingi sergant endokrininės sistemos ligomis. Žirniuose dideli kiekiai polifenolio, kumestrolio. Maksikos mokslininkai nustatė, kad 2 mg šios augalinės medžiagos per dieną gali apsaugoti nuo skrandžio vėžio. Juk 150 g žirnių yra apie 10 mg kumestrolio.

– O žirniai gali pagelbėti šiuo metu, kai sergama COVIT-19?

– Žirniai stiprina imuninę sistemą, suteikia energijos, lėtina organizmo senėjimą. Juose itin gausu antioksidantų, flavanoidų (katechino ir epikatechino), karotenoidų (alfa ir beta karoteno), fenolio rūgščių (ferulinės ir kofeino rūgšties), polifenolių (kumestrolio).

 – Valgiau senovinėje krosnyje virtų žirnių košę – labai skani. Tačiau, kad žirniai tokie naudingi, girdžiu pirmą kartą.

– Tai dar ne viskas. Žirniuose yra vitaminų C ir E, nemažai jau minėtų antioksidantų, mineralo cinko, omega3 riebalų rūgščių bei kitų veikliųjų medžiagų, kurios apsaugo odą nuo raukšlių, alzheimerio, artrito, bronchito, osteoporozės, kandidozės (mielių grybelio). Esantys antioksidantai, priešuždegiminiai junginiai stiprina kraujagysles. Vitaminai B1, B2, B3, B6, folio rūgštis mažina homocisteino lygį. 150 gramų žirnių turi 44 proc. rekomenduojamo vitamino K dienos normos. Pastarasis padeda kaulams geriau įsisavinti kalcį. O esantys B grupės vitaminai apsaugo nuo osteoporozės. Ir dar. Žirniuose yra vandenyje tirpaus B grupės vitamino niacino, kuris mažina trigliceridų ir labai mažo tankio lipoproteinų susidarymą, todėl kraujyje sumažėja „blogojo“ ir padaugėja „gerojo“ cholesterolio.

Sergant periferinių venų ir arterijų ligomis nesubrendusių žirnių košelės (grynos ar sumaišytos su kiaušinio baltymu) tepamos ant susiformavusios mėlynės. Tokia pat košelė tepama ant ūmaus odos uždegimo apimtos vietos, taip gydoma egzema, puliuojančios žaizdos, spuogai, inkštyrai, šalinamos kraujosrūvos ir mėlynės atvirose kūno vietose.

Žali žirniai, sutrinti į miltus, buvo mėgstama senovės romėnų kosmetinė priemonė. Štai jos paslaptis: 2 valg. š. žirnių miltų išmaišomi tokiame pat kiekyje išrūgų. Šia kauke pasitepus veidą, reikia laukti kol išdžius. Tada nuplauti šiltu, po to šaltu vandeniu. Tokia kaukė gerai valo odą, lygina ją, padaro stangresnę ir švelnesnę. Žalių žirnių kaukės sausai ir normaliai odai ruošiamos taip: sugrūsti 1 valg. š. žirnių. Košelė sumaišoma su 1 a. š. kiaušinio trynio ir 1 a. š. bet kokio aliejaus arba grietinės. Šią kaukę laikyti 20–30 min.

– Taigi, pasiklausius Jūsų, jau nežinau, kas naudingiausio yra Vošterių laukuose. Viskas skanu, naudinga, o kodėl daugiausia esate žinomas kaip linų augintojas? Juk žirniai, spelta, grikiai ir kitos kultūros labai naudingos?

– Linai mus ne tik maitina, gydo, jie mus ir rengia. Nors dabartiniu metu rengiamės Kinijoje auginamais linais. Tačiau po truputį linų laukai pas mus didėja. Gal ateityje vėl sumėlynuos Lietuva nuo linų žiedų. Grikiai, kmynai, žirniai ne tokie puošnūs, tačiau jų nemaži plotai, saulę pamėgdžiojantys rapsai taip pat užima nemažus plotus, o va linai… Bijau, kad apie juos beliks tik gražios dainos.

L. B. Vošterį kalbino Valda Patinskienė

Greitai bėga laikas. Taip neseniai kalbėjomės su ponu B. Vošteriu apie judras ir speltą, o štai, jau tesėdamas duotą žodį, pats ūkininkas manęs ieško: „Reikia pratęsti pokalbį“. – Su malonumu,...