Pasidalink per Facebook!

Gyvenimas mūsų smagus ir nenuspėjamas. Va, jau mintijau ašai, kad teks rinkiminius reikalus aptarti, tinkamų kandidatų ieškoti, o čia va, naujas įvykis ant mūsų karalystės – Igno Šeiniaus premijos skyrimai, labiau nusipelniusių paieškos, labiau vertesnių ir lojalesnių atradimai. Girdėjau, kad galima buvo siūlyti karalystės prasčiokams, jų supratimu, verčiausius į šiuos apdovanojimus. Mintijau sau, ar dar liko mūsuose vertų tokiam apdovanojimui. Juk jau kelerius metus iš eilės apdovanojami, apdovanojami, tikriausiai išsisėmė resursai. Kur tau, brolyti, pasirodo, nominantų nors vežimu vežk. Ot neišsenkantis šaltinis mūsuose trykšta. Visus, net ir nesapnavusius tokia laimė gali aplankyti.

Bet čia, mieleiji mano, iškyla nauja kliūtis: vieni vertesni už kitus, ir pradeda tada jie tarpusavyje konkuruoti, o priedo dar gauna porciją iš karalystės prastuomenės vertinimų, kas, jų supratimu, labiau tiktų tokiam didžiam I. Šeiniaus apdovanojimui. Visokios staselės ir pranciškos ima rodyti savo išminties klodus ir dėstyti savo nuovokas – kas ir kaip. Ir tada nominuotieji ima save graužti, išgyventi, galvoti, kad gal nevertas esu, arba gal menki tie mano nuopelnai. O ašai jums pasakyčiau taip, jei valdovės žmonės, arba kitaip sakant liaudis pasiūlė – vertas ir dar kaip! Kas kitas, kaip ne tie patys ištikimiausi vasalai iš liaudies balso mūsų valdovei į auselę šnypšteli, ir palaiminimas yra. Jau vertas ne vertas, ne tas matas, kuriuo reikėtų sverti ir matuoti kandidatus į šią premiją. Valdovei ir jos komandai geriau matyti, jie aukštai, iš ten geriau matosi. Štai nominuoji kokią moterėlę ar vyrioką už baisiai didelius kultūrinius ar nežmoniškai žmoniškus eilinius darbelius ir va, jau tau rinkėjų ir padaugėja, juk nebalsuosi prieš tą, kuris tavo mamą, tetą, dėdę, senelį taip ypačiai įvertino.

Savo ausimis girdėjau pokalbį dviejų moterėlių, kurios dalinosi savo išmintimi apie mūsų kraštietį I. Šeinių. Tai va, kaip supratau, nelabai jos pažinojo asmenį, kurio premiją kasmet teikiama. Lyg ir sako: nei savivaldybėje neteko su juo susidurti, nei per rinkimus tokios pavardės nesigirdėjo, matyt nieko rimto, gal koks kaimo kultūros namų saviveiklininkas.

Ir imi tuomet galvoti, ar negeriau būtų, dėmesio mūsų valdovės ausylos ir akylos būtybės, taigi ar ne geriau būtų ne kažkokio saviveiklininko premiją steigti, o ją pervadinti į labiau suprantamesnę ir galbūt net kai kam vertesnę – VALDOVĖS SKAISČIAUSIOSIOS. Tiktų ir ta pati stiklinė knyga su plunksna, kurią gauna kiekvienas apdovanotasis, o ir naudos būtų daugiau eiliniams piliečiams, kuriems, dabar gavus I. Šeiniaus premiją, reikia sukti galvas, kas tai yra. O čia viskas aišku kaip dieną, kas gi nepažįsta mūsų skaidriausiosios. Lietuvoje tikrai nedaug rasi tokių apkiautėlių. Ar tu Palangoje pasisakysi, kad iš Širvintų, ar Biržuose, iš karto būsi apklaustas, kaip ten ta jūsų valdovė laikosi?

Taigi, žmonės gavę mūsų valdovės vardu pavadintą apdovanojimą bus ypatingai įvertinti ir nepaprastai pakylėti. O tie, kuriems toks apdovanojimas neteiks džiaugsmo, galės tyliai jį kur nudėti ir niekam šiukštu nerodyti. Tik va mintiju ašai sau, gal ir kandidatus bus lengviau surasti, kas norės tokio apdovanojimo, pats vos nepasiprašys, ištikimybe prisieks ir neterš skaidriausiosios vardo, o kam toks apdovanojimas bus našta, stengsis nesimaišyti po kojomis josios vasalams, kad kartais nepakliūtų į nominantų sąrašą ir nebūtų per prievartą apdovanoti. Linksmais laikais gyvename, smagumėlis. Manęs prašyčiau nesiūlyti į tuos apdovanojimus, nes bijausi tapti neobjektyvus ir susisaistęs valdovei ir karalystės piliečiams. Gal geriau išliksiu aš toksai – neįvertintas, bet save vertinantis varguolių balsas ir patarėjas karalystės reikaluose.

Visas su jumis ir dėl jūsų Varpininkas be nominacijos

Gyvenimas mūsų smagus ir nenuspėjamas. Va, jau mintijau ašai, kad teks rinkiminius reikalus aptarti, tinkamų kandidatų ieškoti, o čia va, naujas įvykis ant mūsų karalystės – Igno Šeiniaus premijos skyrimai,...