Naujausios žinios

Apie supynes, kurios neskirtos suptis

Straipsnis buvo išspausdintas rugsėjo 19 d. laikraščio „Širvis“ 36-ame šių metų numeryje.

Praėjusią savaitę rašėme, kad šalia Savivaldybės pastato vaikų žaidimų aikštelėje „Vaikystės stotelė“ susižalojo nuo sūpynių nukritusi apie 12–13 metų mergaitė. Liudytojo teigimu, mergaitė nukrito ne iš sūpynių, bet su sūpynėmis, kurios nukrito, išplyšus vienam iš varžtų su kilpa, laikiusia vienos pusės sūpynės grandinę.

Savivaldybės prašėme atsakyti, ar ji žino apie šį incidentą; ar šios supynės atitiko įsigaliojusiems SAM reikalavimams įrengti saugias vaikų žaidimo aikšteles; ar pagal minėtus reikalavimus – ne rečiau kaip kartą per metus turi būti vykdoma žaidimų aikštelių bei žaidimų patalpų kontrolė ir užtikrinama, kad jos atitiktų keliamus aukščiausius saugos reikalavimus – atlikta kontrolė šioms sūpynėms; kas ją atliko ir pasirašė po tvirtinimo aktu; ar buvo atlikta ir kada tiksliai atlikta lankomiausios žaidimų aikštelės kontrolė? Šios sūpynės per savo gyvavimo laikotarpį ženkliai pasikeitė. Iš keturių ant grandinių kabančių suolelių beliko vos vienerios. Savivaldybės klausėme, dėl kokių priežasčių visiškai nebuvo atsisakyta šių sūpynių, jei buvo žinoma, kad jos nesaugios?

Savivaldybė atsakė, kad apie incidentą žino ir būtent Savivaldybės darbuotojai, pamatę įvykį, pranešė apie jį bendruoju pagalbos centro telefonu 112. Ir pasirodo, tas įrenginys, ant kurio viršutinių medinių dalių buvo prisuktos grandinės, laikančios suolelius, visiškai nėra sūpynės. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad šis įrenginys skirtas poilsiui, sėdėjimui. Va čia ir kyla įvairių minčių. Štai statomas pėsčiųjų tiltas. Įsidėmėkite – pėsčiųjų. Jei kokie jaunuoliai juo bėgs trepsėdami ir įlūš kartu su medine tilto dalimi, tai lai jie sau ir žinosi. Juk aiškiai parašyta – pėsčiųjų tiltas ir juo skirta vaikščioti pėsčiomis ir palengva.

Savivaldybė pranešė dar vieną nuostabą keliančią naujieną, pasirodo, šis įrenginys „nesupynės“ nėra vaikų žaidimų aikštelės įrenginys. Bet kaip atskirti, kokie įrenginiai, suoleliai, žolės plotas, takelis priklauso žaidimų aikštelei, o kuris ne – paaiškinti nesiteikė. Dabar tik lieka aišku, būtent tas įrenginys, kuriame ne kartą teko matyti tėvus, supančius savo vaikus ir pačiai ne kartą suptis su vaikais kartu, visiškai nėra supynės, tai įprasti suoleliai poilsiui ir pasėdėjimui, ir nėra vaikų žaidimų aikštelės dalis. Iškyla klausimas, kodėl nė mažiausiomis raidelėmis šalia jų ar ant jų nėra parašyta rekomendacija ar draudimas suptis ar supti vaikus? Nes tėvai vesdami savo vaikučius pasisupti ant „nesupynių“ šventai tikėjo, kad jos techniškai tvarkingos ir nuolatos prižiūrimos, juk jos sumontuotos žaidimų aikštelės erdvėje, kurioje tiesiog privalo būti saugu. Net jei įrenginys, pasak Savivaldybės, nepriklauso žaidimų aikštelei ir tarkime tarp jų yra mistinė nematoma riba, visgi pačiai savivaldybei reiktų žinoti, kad tai viešoji vieta, kuri įstatyme apibrėžiama kaip aikštė, parkas, skveras, paplūdimys, daugiabučio namo kiemas, valstybės ir savivaldybių institucijos, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, prekybos, viešojo maitinimo, apgyvendinimo, poilsio ir pramogų organizavimo ir kitas paslaugas teikianti įstaiga, taip pat teritorija, statinys ar patalpa, kuriuose asmenys gali laisvai lankytis. Taigi visose šiose viešose vietose už stovinčių įrenginių saugumą atsakomybę turi jausti savininkai. Juk iš daugiabučių kiemų nesaugias metalines džiovyklas be jokių skrupulų sugebėjo pašalinti net nesitarę su gyventojais.

Kadangi šis įrenginys nėra vaikų žaidimų aikštelės įrenginys, todėl jam netaikomi reikalavimai kontrolei atlikti. Tik lieka neaišku, kur vaikų žaidimų aikštelės ribos. Ji neaptverta ir nėra žymos, kad va nuo šios ribos prasideda vaikų žaidimų aikštelė. O taip turėtų būti. Juk Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 19 skyriuje teigiama, kad žaidimų aikštelėje turi būti pritvirtinta žymena, kurioje turi būti pateikta ši informacija: bendrasis telefono numeris, kuriuo galima skambinti įvykus avarijai; telefono numeris, kuriuo galima skambinti techninės priežiūros personalui; žaidimų aikštelės pavadinimas, adresas, savininkas; kokio amžiaus vaikams žaidimų aikštelė skirta; kita reikalinga informacija, tarkime net ir tai, kad už šios lentelės žaidimų aikštelė baigiasi ir jau kiti įrenginiai jai nebepriklauso. O mūsų vaikų žaidimų aikštelės informacinė lenta, kurioje nupiešti cigaretė, šuo bei kiaulė. Ar iš šių ženklų aišku, kur kreiptis sugedus įrenginiui?

Pagal tas pačias normas aikštelės savininkas, tai yra Savivaldybė, ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę privalo atlikti žaidimų aikštelių, patalpų apžiūrą, kurios metu turi būti įvertinta rizika, kylanti dėl įrangos naudojimo, vandalizmo (ar nėra sulūžusių detalių, ar jų netrūksta, kiti akivaizdūs pavojai).

Taip pat ne rečiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius, atlikti žaidimų aikštelių eksploatacinę apžiūrą, kurios metu turi būti įvertintas įrangos veikimas ir stabilumas, susidėvėjimas (ypač judančių detalių), konstrukcinis vientisumas. Aikštelės savininkas, t. y. Savivaldybė, privalo užtikrinti, kad ne rečiau kaip 1 kartą per 12 mėnesių būtų atlikta žaidimų aikštelių ir taip pat turimų patalpų pagrindinė metinė kontrolė, kurios metu įvertinta jų įrangos, dangos atitiktis Lietuvos standartų reikalavimams, įskaitant meteorologinių veiksnių poveikį, supuvimą ar koroziją, įrangos saugos lygio pasikeitimą dėl atlikto remonto, pridėtų, pakeistų sudedamųjų dalių. Žaidimų aikštelių ir patalpų įrangos pagrindinė metinė kontrolė turi būti atlikta įstaigos, akredituotos tam tikro Lietuvos standarto atitikčiai kaip A tipo kontrolės įstaiga, laikantis tam tikro Lietuvos standarto reikalavimų.

Kontrolė tiesiog būtina, nes jeigu atliekant žaidimų aikštelių, patalpų įrangos vertinimą nustatyti defektai, galintys kelti grėsmę saugai, aikštelės savininkas privalo nedelsiant juos pašalinti. Jeigu to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad įranga nebūtų naudojama (ji blokuojama ar pašalinama).

Deja, nei šio įrenginio, nei visos žaidimų aikštelės kontrolė nėra atlikta ir, Savivaldybės teigimu, žaidimų aikštelės kontrolė bus atliekama artimiausiu metu. O dėl šio įvykio, kaip dažnai nutinka: „kieno galia – to ir valia“, liko kalta pati nukentėjusi mergaitė. Pasak Savivaldybės, po mūsų minimo įvykio mergaitės mama peržiūrėjo vaizdo įrašą. Pamačiusi, kaip buvo naudojamos sūpynės, ji priekaištų Savivaldybei neturėjo.

1 Comment on Apie supynes, kurios neskirtos suptis

  1. Tie, kurie prekiauja Lietuva tą statistiką puikiai žino. Kitaip nežinotų ką dar turi pasiūlyti.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*