Pasidalink per Facebook!

Net nereikia klausti, kas nėra buvęs Ukmergėje. Atsakymas žinomas iš anksto – tokių nėra. Kas lankėsi pas gimines su reikalais, kam reikėjo į turgų ar „Eifelį“, o gal teko apsilankyti pas ukmergiškius gydytojus. O štai širvintiškiai, Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai, vadovaujami  Joalitos Mackonienės, apsilankė Ukmergėje kaip turistai.

Tarytum nieko įdomaus – kelionė į Ukmergę. Kaip minėjau, visi joje buvę, ką ten galima pamatyti? Tačiau užbėgdama įvykiams už akių, galiu pasakyti, kad visi keliautojai šia išvyka liko labai patenkinti. Gidė Aldona be galo nuoširdžiai pasakojo apie savo miestą. Pasirodo, Ukmergė vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą paminėta kaip Vilkamergė 1333 metais. Ukmergė viena iš septynių Lietuvos miestų, turinčių senamiestį. Miesto gatvės – radialinio išplanavimo. Kairiajame Ukmergėlės krante esantis piliakalnis puikiai sutvarkytas, pėsčiųju takas gražiai juosia piliakalnį, sudarydamas galimybę pamatyti Ukmergę iš visų pusių ir pasigrožėti ramiai tekančia Šventąja. O priešais, Pilies kalne, yra sugriautos mūrinės pilies liekanos. Miestui po Pabaisko mūšio buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Per savo ilgą istoriją miestas kelis kartus kentėjo nuo gaisrų, tačiau miestas prisikeldavo. Šiuo metu miestą labai „pamėgo“ balandžiai. Pasak gidės Aldonos, Ukmergėje buvo organizuotas pleneras. Jo pavadinimu pasirinkta grupės „Antis“ repertuaro dainos „Zombiai“ eilutė: „Balandžių daug Ukmergėj“. Dalyvavusiems dainininkams patiko pavadinimas ir jie plenero metu papuošė Ukmergę balandžiais, tam pritarė ir dainos žodžių autorius Algirdas Kaušpėda. Šiuo metu jų priskaičiuojama per dvidešimt penkis, tačiau jų nuolat daugėja pačiose netikėčiausiose vietose. Tad siūlau visiems, kas apsilankys Ukmergėje, atidžiau apsidairyti ir suskaičiuoti čia apsigyvenusius balandžius.

Iš gidės širvintiškiai išgirdo pasakojimų apie Ukmergės gilią senovę, apie senamiestį ir jame gyvenusią žydų bendruomenę. XVIII amžiaus pabaigoje žydai sudarė didesnę pusę gyventojų. Dabar šios tautybės gyventojų labai mažai belikę. Ukmergės dar laukia pasikeitimai: buvęs mokytojų seminarijos pastatas, gražus mūrinis gydytojo ir mokytojos Gumbrų gyvenamasis namas, pastatytas pagal V. Landsbergio-Žemkalnio projektą, buvęs apylinkės teismo pastatas jau privatizuoti, tik dar neaišku, kas juose įsikurs.

Įspūdžių tikrai daug. Eilinį kartą teko įsitikinti, kad dar labai mažai žinome apie savo kraštą. Trečiojo amžiaus universiteto ateities planuose dar ne viena kelionė, tad krašto pažinimo akiratis plėsis.

Net nereikia klausti, kas nėra buvęs Ukmergėje. Atsakymas žinomas iš anksto – tokių nėra. Kas lankėsi pas gimines su reikalais, kam reikėjo į turgų ar „Eifelį“, o gal teko apsilankyti...