Pasidalink per Facebook!

Kelis amžius buvusi galinga vidurio Europos valstybė – Lietuva – vėliau buvo išsekinta nesibaigiančių karų, vidinių prieštaravimų, Rusijos okupacijos. 1915 m., kai buvo užimtas Vilnius, tą patį rudenį buvo okupuota visa Lietuva. Visi laikraščiai buvo uždrausti. Miestams, izoliuotiems nuo kaimų, trūko maisto. Ūkininkų produkcija buvo atimama be jokio atlygio, nepaisant jokių taisyklių buvo iškertami miškai. A. Šapokos knygoje „Lietuvos istorija“ minima: „Baisus skurdas ir ligos per trejus metus naikino Lietuvos gyventojus, likusius be jokios pagalbos prieš žiaurią ir pasipūtusią vokiečių administraciją. Jaunimas buvo suimtas prievartos darbams ir buvo laikomas gyvulių vietoj…“ Lietuviškos švietimo įstaigos buvo uždarytos. Lietuvių kalba buvo draudžiama. Nepaisant šiais laikais sunkiai įsivaizduojamų sunkumų, Lietuvos šviesuomenės aktyvūs žmonės sugebėjo suorganizuoti pasipriešinimą ir 1918 m. vasario 16 dieną pasirašyti Nepriklausomybės Aktą.

Šiandien klausiame „Širvio“ skaitytojų:

Ką jums reiškia žodis „Nepriklausomybė“ ir ar ji svarbi žmogui, valstybei?

Inga, 43 m.: Žinoma, kad svarbi ir šaliai, ir žmogui. Labai džiaugiuosi, kad likimas Lietuvai tada taip palankiai susidėliojo, kad atgavome nepriklausomybę. Politika šiaip nesidomiu, bet gyvenimas pagerės ir keisis į gerą, kai nebeliks tų kartų gyvenusių ir užaugusių tarybinėje santvarkoje. Man labai baisu išgirsti sakant, kad prie rusų gyvenome geriau. Tikrai ne. Dabartinė situacija rajone kažkaip neskaniai padvelkia sovietmečiu. Kažin, kur tai nuves?..

Valentinas, 24 m.: Lietuvos vardą pirmą kartą paminėjo 1009 metais. Per tiek laiko mus ne kartą buvo okupavę, prisijungę, buvome ir iš žemėlapio išnykę, bet vėl esame jame. Tai daug ką pasako apie žmones, kurie gyvena šioje šalyje, apie tai, kokį išskirtinį atkaklumą ir užsispyrimą mes turime. Gal mes ir nesame materialiai stipri šalis, bet dvasinio turto turime daugiau nei bet kuri kita šalis, kuri išnykusi nebeatsirado ant žemėlapio. Manau, kad tai yra svarbu ne tik mums lietuviams, bet ir visam pasauliui, esame kaip atkaklumo ir vertybių saugojimo nepaisant jokių okupantų draudimų pavyzdys.

Violeta, 28 m.: nepriklausomybė yra sava kalba, kuri yra viena iš sudėtingiausių pasaulyje, galimybė ja kalbėti. O kitas dalykas, mano manymu, nepriklausomybė yra galimybė laisvai rinktis, ką tu darysi, kaip darysi, kaip ir kur gyvensi, ką ir kaip kalbėsi, ko negalėjo būti (arba galėjo, bet ne viskas), kai Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Žodžiu, nepriklausomybė asocijuojasi su visiška žodžio, veiksmų ir pasirinkimų laisve. O ar reikalinga ta nepriklausomybė, laisvė? Ko gero visi atsakytų vieningai – taip. Net ir tada, kai žmonės, nežinodami ką su ja veikti, kraustosi iš proto.

Eglė,  24 m.: Ką aš manau apie nepriklausomybę? Taip ji yra labai svarbi tiek šaliai tiek žmogui. Nors žmogus iš tiesų niekada nebus nepriklausomas, nes yra įstatymų, darbo ir kitų pareigų suvaržytas, tačiau visų tų dalykų ribose jis visgi gali būti nepriklausomas. Tai reiškia, kad jis gali turėti savo nuomonę ir  domėtis tuo kas vyksta, kritikuoti ir bandyti kažką pakeisti. Jei būtume okupuoti, turėtume prisitikaikyti prie kitų, kalbėti kita kalba, gyventi kaip kiti žmonės. Būtume priversti savo lietuviškąją pusę užkasti po lapais, nors kol kas po truputį tradicijas ir tą Lietuviškumą ir taip jau pamirštame. Globalizacija atvyko.

Asta, 56 m.: žmogui nepriklausomybė reiškia viską. Tai reiškia, kad galiu išsakyti savo nuomonę laisvai, galiu migruoti laisvai, galiu turtėti arba skursti laisvai, galiu paremti arba neremti laisvai, galiu mokytis arba ne, galiu būti net prezidente laisvai. Bet visų pirma žmogus turi būti laisvas viduje, toks laisvas, kad sugebėtų pasipriešinti priespaudai, jo laisvės ir orumo užgrobimui. O ar tai lengva, nežinau. Iš mūsų rajono gyventojų pasirinkimo matyti, kad nelengva būti laisvam. Kaip viename reportaže mūsų rajono Tarybos narys sakė, dabar rajono vadovė vadovauja baudžiauninkams. Gal tai yra tiesa, jei tavo siela yra baudžiauninko, paklusti netiesai ir priespaudai, jokia šalies laisvė tavęs nepadarys laisvu. Taip ir mirsi klūpantis prieš tą, kuris tau įdiegė, kad jam paklusti privalai. Labai svarbu neužmiršti, kad kelią iki nepriklausomybės skynė būtent laisvi šviesuoliai, išsilavinę, apsiskaitę ir nebijantys net mirti nepriklausomybės vardan.

Gediminas, 65 m.: Nepriklausomybė man viską reiškia, visą gyvenimo prasmę. Tai mano pilnavertis gyvenimas, mano nepriklausomybė priklauso nuo valstybės nepriklausomybės. Aš žinau, kas yra Lietuva, didžiuojuosi, kad esu lietuvis, laisvas, niekieno nevaldomas. Didžiuojuosi mūsų šalies praeitimi. Gėda klausytis per televiziją, kad jaunimas nežino Lietuvos istorijos. Kai nežino istorijos, kai nežino, kaip sunku mums buvo išlikti žemėlapyje su savo ribomis, su savo kalba, su savo žmonėmis, tai ir nevertina to, ką turi laisvą – Tėvynę.

Edita, 38 m.: Laisvė būti savimi – brangiausia vertybė kiekvienam. Ir visai nesvarbu, ar esi paprastas žmogus, ar didelė tauta. Man asmeniškai Lietuvos laisvė – didžiausia dovana, kurią gavau iš šeimos ir kurią noriu perduoti savo vaikams.

Kelis amžius buvusi galinga vidurio Europos valstybė – Lietuva – vėliau buvo išsekinta nesibaigiančių karų, vidinių prieštaravimų, Rusijos okupacijos. 1915 m., kai buvo užimtas Vilnius, tą patį rudenį buvo okupuota...