Pasidalink per Facebook!

Amžių amžius knyga yra siejama su išmintimi ir vidine ramybe. Visą gyvenimą mus supa knyga. Jau nuo kūdikystės mamos mums skaito įvairias pasakas bei pasakėčias. Knyga mus lydi darželiuose, mokyklose, studijuojant. Ji su mumis net gilioje senatvėje. Žmogus skaitydamas gali atsipalaiduoti, kartu su knygų herojais patirti daug įvairių nuotykių, nukeliauti į nelankytas ar nebūtas šalis. Knygų skaitymas visais laikais buvo įdomus užsiėmimas.

Širvintų rajone vis išgirstame politikų pasisakymus, kad žmonės nutolo nuo literatūros, nuo knygų skaitymo. Gal dėl šios politikų nuomonės bibliotekų metais ant kaimų bibliotekų durų kabo spynos. O išsilavinusios bibliotekininkės tapo bedarbėmis.

„Širvio“ redakcija, norėdama išsiaiškinti, ar tikrai žmonėms nebeaktualios dvasinės vertybės, ar jie nebesigilina į savo jausmus, savo vidinį pasaulį, ar tikrai neranda laisvo laiko knygoms skaityti ir ar išties šiuolaikiniams žmonėms smagiau naršyti internete, klausia savo skaitytojų:

Ar skaitote knygas, kodėl ir kokios knygos Jums labiausiai patinka?

Domantas, 18 m.: skaitau knygas apie rinkodarą, nes tai novatoriška teorija, labai praktiška. O visas kitas knygas – pagal programą, tačiau prisipažinsiu – skaitau retai.

Arevika, 28 m.: skaitau. Jos labai įvairaus žanro. Nuo istorinių iki lengvų romanų. Nemėgstu fantastikos. Iš savo mėgstamiausių autorių išskirčiau Selindžerį, Irvingą, Wasmo ir Coelo. Megstu skaityti, nes jos mane nuneša taip toli, kaip pati nepajėgsiu nukeliauti. Tai puikiausias poilsis. Tiesa, dar labai mėgstu biografijas. Dabar planuoju perskaityti Berijos, bet laukiu, kol mažius paaugs ir darbų sumažės. Meilę ir pagarbą knygoms man įskiepijo mano pirmoji mokytoja – Zina Stonienė. Pamenu, Vileikiškių bibliotekoje visas Agatos Kristi knygas perskaičiau, bet pirma – Astridos Lindgren. Nuo Lindgren knygos „Emilis iš Lionebergos“ „užsikabinau“. Z. Stonienė – man kaip mama. Mamos ir jos gyvenimo pamokos labia įstrigo. Užtat savo vaikams ieškau ne geros mokyklos, o geros pirmosios mokytojos. Bet vargu, ar Z. Stonienę kas perspjautų. Netikiu, kad tai įmanoma. Čia tas atvejis, kai pedagogas – diagnozė (pačia geriausia prasme). Negalėčiau įvardinti nė vieno jos trūkumo. Pamenu, manau, viską apie ją ir jos pamokas. Skamba ausyse jau 22 metus. Ypač apie knygutes, kad jas reikia gerbti, mylėti, saugoti… Ir prieš imdama jas skaityti, švariai nusiplaunu rankas.

Andrius, 45 m.: apie filmus paklaustumėte, atsakyčiau. Gaila, bet neskaitau knygų. Jei skaityčiau, rinkčiausi fantastinį arba istorinį, tikrais faktais paremtą žanrą.

Raminta, 23 m.: anksčiau kažkaip daugiau skaitydavau, bet skaitau ir dabar. Knygos turbūt niekada nedings iš mano gyvenimo kaip ir gera nuotaika. Jose randu atsakymus į rūpimus klausimus ir tai vienas iš būdų praleisti laisvalaikį. Paskutiniu metu stengiuosi skaityti rimtesnę literatūrą, apie pozityvų mąstymą, labiau psichologinio pobūdžio knygas. Kartais būna, kad pasiduodu kokiam romaniūkšciui apie tobulą meilę, bet tai jau seniai buvo. Paskutiniu metu knygas siunčiuosi internetu arba perku knygynuose. Bibliotekos knygomis labiau naudojausi, kai buvau studentė, bet jau grynai mokomojo pobūdžio. O visa, ką skaitau savo malonumui, perku arba su draugėmis apsikeičiame.

Vita, 17 m.: dažniausiai skaitau, kai turiu laisvo laiko, nes arba reikia mokyklai perskaityti, arba kartais labai noriu paskaityti. O skaitau šiaip įvairaus žanro, bet labiausiai, kaip ir filmai, patinka istorinės arba romantinės knygos.

Jonas, 65 m.: skaitau, o ką seniams žiemos laiku veikti. Tai pagrindinis užsiėmimas. Aš jau vaikystėje iš pradžių pradėjau domėtis pasakomis, vėliau istorija, geografija. Džeimso Kuko kelionės, nuotykių knygos, Džeimso Kuperio „Jūrų žvėrių medžiotojas“ arba „Paskutinis mohikanas“. Arba Tomo Main Rido „Skalpų medžiotojai“, „Raitelis be galvos“. Na, o dabar taip pat ieškau istorinių knygų, detektyvų, bet šiuo metu skaitau meilės romaną, kur veiksmas vyksta XVII amžiuje. Aš, kai mažas buvau, perskaičiau mokyklos knygas, tada kaimo bibliotekos knygas, o tada jau persimečiau į centrinę miesto biblioteką. Skaitau ne tik dėl to, kad nėra ką veikti, bet įdomus siužetas įtraukia. Skaityti įdomu, skaitau ir esu užsiėmęs, juk ne mano amžiui šlaistytis gatvėmis.

Ina, 40 m.: Aš seniau mėgdavau skaityti, dabar dėl rutinos apleidau šį pomėgį. Mėgstu psichologines, istorines knygas.

Vidmantė, 22 m.: aš dagiausia skaitau filosofinę arba teologinę literatūrą. Skaitau, nes iš dalies priverčia filosofijos studijos, iš dalies man visada buvo brangus rašytas žodis. Paauglystėje skaitydavau klasiką, nuo Dostojevskio iki Hemingvejaus… Mokykloje, kai jau versdavo, tai nieko nebenorėjau skaityti. Norą skaityti išugdė išmintingi tėvai ir uždaras mano būdas, kai buvau paauglė.

Stasė, 88 m.: Skaitau, bet ne nuo vaikystės. Jaunesniame amžiuje, kai buvau 45 metų, pradėjau skaityti knygas. Galėjau knygas skaityti, kai vaikai užaugo, kitaip su penkiais vaikais negalėjau sau to leisti, daug darbo buvo. Dabar jau skaitau, skaitau ir skaitau. Visada skaitau romanus. Labiausiai patinka apie meilę. Aš neturėjau gyvenime tikros meilės, gal todėl mane traukia meilės romanai.

Karolina, 20 m.: man visada patiko skaityti knygas. Labai įdomu pasinerti į jų pasaulį. Pastaruoju metu skaitau dvasinę, psichologinę literatūrą. Tai knygos apie santykius, vaikų auklėjimą (nors savų neturiu, skaitau, nes dirbu su vaikais), asmeninį augimą. Kaip tik šiuo metu bibliotekoje ieškojau knygos, kaip įdomiai paruošti pristatymą. Prieš dvi dienas buvau knygyne, pamačiau tą knygą, kiek spėjau paskaičiau, o dabar negaliu jos rasti internete, nes pamiršau pavadinimą! Knygas skaityti skatina pats noras pažinti pasaulį, smalsumas. Būtent noras pažinti pažadino norą skaityti.

Amžių amžius knyga yra siejama su išmintimi ir vidine ramybe. Visą gyvenimą mus supa knyga. Jau nuo kūdikystės mamos mums skaito įvairias pasakas bei pasakėčias. Knyga mus lydi darželiuose, mokyklose,...