Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  rugsėjo 6 d. laikraščio „Širvis“ 35-ame šių metų numeryje.

„Kad jau pripratai reikšti nuomonę, tai galėtum pareikšti ir apie (ne)tvarką Širvintų turgavietėje,“ – pareiškė prekybos centre sutikta pažįstama pedagogė.

„O kas tame turguje? – nustebau. – Juk metų metus niekas ten nesikeičia.“

„Būtent, kad nesikeičia. O pokyčių verkiant reikia. Kur tai matyta – turgavietę okupavę prekeiviai pramoninėmis prekėmis, dėvėtais drabužiais, o vaisiams, daržovėms, kitiems maisto produktams vietos nebeliko. Kur tai matyta: sėdi moterėlės  palei taką, nelyg ubagai priešais bažnyčią, o prekės ant žemės sudėtos – baisu žiūrėti. Nuvažiuoji kitur, ten turgus kaip turgus: prekystaliai sustatyti, gali prekes ir pačiupinėti, ir pauostyti. O Širvintose, norėdamas gerai apžiūrėti, turi iki žemės lankstytis, netvarka, – karščiavosi pašnekovė. – Suprantu, kad šeštadieniais gali netilpti visi norintys prekiauti, bet jau šiokią dieną galima būtų jiems vietos rasti ir pačioje turgavietėje. Būtinai parašyk apie tai.“

Sutinku su pašnekove, išties keista tvarka tame mūsų turguje. Ir aš, o gal ir daugiau ateinančių mieliau ieškotų vaisių, uogų, daržovių, kiaušinių ar sūrio pačioje turgavietėje: ant prekystalių, o ne sudėliotų tako pakraščiuose. Bet, ko gero, dėl to kalti ne turgaus savininkai, o patys prekeiviai. Atsimenu, kažkada šią ydingą tvarką mėginta pakeisti. Sutikite, tos prekeivių gretos abipus tako tikrai miesto vaizdo nepuošia. Buvo pastatyti prekystaliai ir nurodyta prekiauti tik turgavietės teritorijoje, tam skirtose vietose. Bet prekeiviams naujoji tvarka nepatiko: atseit, žmonės vidun neis, galvos, kad prekių čia neras, o štai atviroje vietoje, netoli gatvės, esi kaip ant delno, pirkėjai iš tolo mato, kad verta užsukti. Pamažu viskas grįžo į senas vėžes: prekystaliai liko tušti, o moterėlės su savo prekėmis vėl užtūpė tako pakraščius. Turgaus vadovai, matyt, nuleido rankas ir likusius tuščius prekystalius užleido kitiems prekeiviams, siūlantiems daugiausia padėvėtus drabužius. Žinoma, tokios prekės irgi labai reikalingos, bet norėtųsi, kad ir maisto produktų galėtume civilizuotai įsigyti. Aiškinimai, kad, atseit, pirkėjai vidun neis – tikra kvailystė. Jei man kažko reikia, tai ir viduje paieškosiu, prie gatvės nepamačiusi. Tvarkos tikrai būtų daugiau, o ir patiems prekiautojams būtų patogiau, nereikėtų sudedamų kėdučių ar suklypusių taburečių nešiotis ir skėčiais nuo saulės dengtis. O ir lietus dengtiems prekystaliams nebaisus būtų. Taip galėtų būti, bet kažin, ar bus. Per eilę metų nusistovėjusi tvarka, atrodo, nepajudinama. Matyt, ir savininkai nuleido rankas, nusprendė, kad atkaklių moterėlių nebeperauklės.

Nepuošia turgavietės prieigų apšepę kioskai, nepuošia ir prekeivių gretos palei taką. Norėtųsi, kad padėtis pasikeistų, bet kažin, ar kada nors to sulauksim. Pavienių pirkėjų pasipiktinimas čia nedaug tereiškia, reikia rimtesnių personų dėmesio šiai problemai spręsti. Gal kada nors ir sulauksim gerų pokyčių turgavietėje ir šalia jos. Gera būtų gauti prekę ne nuo žemės, o nuo tvarkingo prekystalio.

Straipsnis buvo išspausdintas  rugsėjo 6 d. laikraščio „Širvis“ 35-ame šių metų numeryje. „Kad jau pripratai reikšti nuomonę, tai galėtum pareikšti ir apie (ne)tvarką Širvintų turgavietėje,“ – pareiškė prekybos centre sutikta pažįstama...