Naujausios žinios

Ar tikrai tampam dosnesni?

Na, ir kaipgi praėjo jūsų šventės, ar daug dovanų po eglute radote? Ne, ne, aš nesmalsauju ir svetimo gėrio neskaičiuoju, tiesiog noriu kartu pasvarstyti, ar tikrai kasmet tampame dosnesni ir vis daugiau pinigų skiriame kalėdinėms dovanoms?

Taip pamąstyti paskatino prieš pat šventes paskelbta gyventojų apklausa, teigianti, kad šiemet lietuviai dovanoms vidutiniškai žada išleisti net po 110 eurų, o tai yra visais 17 eurų daugiau, nei išleista pernai. Palyginti su paskutiniais lito gyvavimo metais – 2014 – ši suma kone padvigubėjo, tada buvo išleista vidutiniškai po 63 eurus.

Atrodo, belieka tik džiaugtis. Vadinasi, gyvenimas gerėja, tampam turtingesni, todėl galim ir paišlaidauti.

Tiesą sakant, niekad neskaičiavau, kiek tiksliai toms dovanoms išleidžiu. Galiu tik pasakyti, jog šiemet tai buvo ženkliai mažesnė suma, nei ankstesniais metais. Kodėl? Nes vaikai, išgirdę planuojamą sumą, užprotestavo ir paliepė motinai išlaidauti protingai, kad metų pradžioje nereikėtų badmiriauti ir laukti pagalbos iš jų. Kiek pasiginčijusi, pripažinau, kad jie visiškai teisūs (manau, kad perskaitę šiuos žodžius, jie tikrai apsidžiaugs, kad pagaliau nors kartą ir jie pripažinti esą teisūs), ir sumą sumažinau. Taigi, jei būčiau sulaukusi apklausos, būčiau kiek sugadinusi pakilią statistiką.

Šiaip visai nesistebiu ta vis augančia dovanų suma, bet ir džiūgavimui priežasties neįžiūriu. Nes, mano nuomone, priežastis labai paprasta – nuolat augančios kainos. Ypač prajuokino tas palyginimas su litais. Visi matom, jog nuo to laiko kainos, buvusios litais, prilygst eurinėms. Ta suma, kuri buvo skiriama tada, dabar atrodo tiesiog juokingai: net mažiausiems vaikams barškučiams nepakaktų. Ar tai rodo pagerėjusį gyvenimą ir padidėjusį dosnumą? Vargu. Greičiau tai rodo, kad dovanojimo manija nesustabdoma ir lėšų tam turi rasti, nori, ar nelabai.

Deja, ne visada šventinės išlaidos būna planuotos. Neretai darbovietėse kažkas sugalvoja: reikia šventės, reikia dovanų. Kaipgi išsiskirsi iš kolektyvo, atsisakysi dalyvauti? Štai ir papildomos išlaidos. Ne šimtai, bet kelių dešimčių kaip nebūta. O jei tų atliekamų dešimčių nelabai yra? Kam tai rūpi, mes norim švęsti, o ne nuobodžiai skaičiuoti. Atsipalaiduokim nors kartą per metus, žmonės. Gal todėl per metus žmonių, neketinusių pirkti dovanų, sumažėjo porą procentų: nuo pernykščių penkių iki šiųmečių trejų. Gal visai ne savo noru jie tapo dovanų teikėjais?

Šioje apklausoje nebuvo kalbėta apie išlaidas šventiniam stalui. Gal todėl, kad visi pasakytų, jog stalas kasmet vis brangesnis. Brangesnis, bet nebūtinai turtingesnis. Prekybininkai kasmet siūlo vis patrauklesnius gaminius, kuriems sunku atsispirti, todėl ir čia vis daugiau pinigėlių nusėda. Ir skrandis ne visada mums už tai būna dėkingas. Belieka ir jį pamaloninti. O tam reikia vaistinėje nemenką sumelę palikti. „Šventiniai“ medikamentai irgi neatsiejamas atributas. Bet negi dozuosi šventinius patiekalus, atsisakysi mamos vaišių? Jokiu būdu, taip negalima. Geriau jau vieną kitą dešimtinę vaistams paskirti ir ramiai sau leisti apsivalgyti.

Tai ar tikrai tampam dosnesni? Gyvenimas verčia  tokiais būti. Kasmet vis anksčiau prasideda švenčių laukimas, vis daugiau skiriam puošmenoms, apšvietimui. Ir dovanas išrinkti tampa vis sunkiau ir sudėtingiau ir stalą paruošti tokį, kad ilgai visi nepamirštų, nėra lengva. Bet, ko gero, ne vienas sutiks, kad taip nesinertų iš kailio, jei aplinkui nebūtų to nesibaigiančio šurmulio. Aplinka įpareigoja?

Dar nebūsim baigę mėgautis kalėdiniais patiekalais, o jau ir Naujieji pasibels. Su triukšmu, šventimu, dovanomis ir vaišėmis. Taigi, pirmyn į nesibaigiančių švenčių sūkurį. Laimingų Naujųjų metų!

Jonė Lieponė

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*