Pasidalink per Facebook!

Oi kaip visi džiaugiamės pagaliau laisvai galėdami paslampinėti po parduotuves ir pavydžiai paspoksoti į idealių formų dailiai išpuoštus manekenus. Kurgi daugiau bepažioplinėsi, jei ne prekybos centre. Eiti toli nereikia, o parduotuvių įvairenybė pagal bet kurio skonį ir pomėgius.

Tik va neramu man dūšioje kažko. Kaip anūkėlis sakytų, pilvelį sopa. Ar ne per anksti mes į laisvę išsiveržėme. Va pamenu, kai kovo 16 dieną mus uždarė lyg kokias neatpažintas žuvis į atskirus akvariumus karantinan, tądien susirgimų Lietuvoj buvo 8. Sutapimas tai ar ne gegužės 30 dieną, kai jau visi ėmė džiaugtis laisvu judėjimu, prekiavimu, kavos gurkšnojimu, lygiai tiek pat – 8 susirgimo atvejai. Nežinau, ar man senai bobai jau galvoje nuo karantino pasimaišė, bet kuo anie aštuoni skiriasi nuo šitų, niekaip nesusigaudau. Ar nereiks mums vėl grįžt į tuos pabodusius akvariumus atgal? Oi tik tegu kosmosas mano šitų minčių nepagauna ir atgal negrąžina jau materializavęs.

Sąmokslo teorijomis besivadovaujantys seniai rėkia, kad jokio čia viruso nėra. Paprasčiausiai kaži koks galingas dėdžių susirinkimas taip nusprendė išsišokėles valstybes pamokyt ir vieton pastatyt, o kiti gi, kitų sąmokslo teorijų gerbėjai teigė, kad kaži koks dėdžių ir tetų susirinkimas sumanė planetoje žmonių sumažint iki vieno milijardo. Mat, per daug sparčiai daugintis pradėjo. Nesuprasi tos valdžios, tai jie pinigų skiria, kad padidintų gimstamumą, tai jie virusą užleidžia jį sumažint. Ir kas gi juos gali supaisyti.

Kad ir mūsų tą mažutės „respublikos“ valdžią kas supaisyti gali. Va anądien posėdžiavo ir nusprendė imti trumpalaikę vieno milijono 200 tūkstančių eurų paskolą. Mat, skylė biudžete susidarė tokia, kad be skolintų lėšų sulopyt nepavyks. Tik va jau po keliolikos minučių kitą sprendimą priima ir lengva ranka dalina priedus į kairę ar dešinę. Pasirodo, nusprendė gydymo įstaigų vadovus pamaloninti ir priedus skirti, o vienam iš jų net didesnį nei iš anksto numatyta buvo. Vienam tarybos nariui užklausus, o ar priedų tik vadovai nusipelnė, tai mūsų valdovė skaidriausioji, visų išsisukinėjimų meistrė, kažkaip pasimetė, pradėjo paistyti apie praėjusius Tarybos posėdžius bei klausimų pateikimus. Pasak karūnuotosios, anąkart tokį klausimą buvo galima užduot, dabar jis per anksti užduodamas, o va jau kitais metais vėl Tarybos nariai galės iki valios klausti, galgi ir bus atsakyta. Trumpai tariant, opozicija vis nepataiko: tai per anksti klausia, tai per vėlai, bet tik ne pačiu laiku. O aš nusprendžiau, kad klausti ir nereikia. Miestelis mūsų kaip ant delno, nedidukas, visi viską sužino greičiau, nei lapas spėja nukristi Kai ateis laikas, Tarybos nariai irgi sužinos.

Tądien ir valdovė mūsų nuomonę pakeitė 180 laipsnių kampu. Dar dabar pamenu, kaip ji gyrė ateinančią vieną įmonę, kuri mūsų krašte šiukšles žadėjo deginti, kaip ji ant delno ją į mūsų rajoną nešė, kaip šimtams darbą žadėjo. Betgi pasipainiojo miesto bendruomenė su keliais politikais aktyvistais. Užkirto kelią, žmones apšvietė. Ir, matyt, toks jų žodis tvirtas buvo, kad net mūsų valdovė atvirkščiai giedot pradėjo ir jau anądien Tarybos posėdyje garsiau už visus rėkė, kad neleis ateiti tokiai įmonei į mūsų švarų ir numylėtą kraštą, net jei kryžiumi ant kelio teks gultis, bet sustabdys tos nedorėlius. Girdėjau aš tokį garbanotą protingą blondiną sakant, kad dažnai nuomones keičia tik mąstantis žmogus. Tai va aš ir pagalvojau, negi mūsų carienė mąstyti pradėjo? O jei taip, tai visgi kažkam į naudą buvo tas karantinas. Matyt, tą reikalą pratęsė dar dviem savaitėlėmis, kurių gera linkme pakeisti nespėjo, dar šiek tiek laiko suteikė. Tik va ir vėl tos patarlės ant liežuvio galo veliasi: „Jau kas nespėjo privalgyti, tai jau ir nebeprilaižys.“

Oi kaip visi džiaugiamės pagaliau laisvai galėdami paslampinėti po parduotuves ir pavydžiai paspoksoti į idealių formų dailiai išpuoštus manekenus. Kurgi daugiau bepažioplinėsi, jei ne prekybos centre. Eiti toli nereikia, o...