Ateities karta – iš globėjų šeimų?
Jonė Lieponė
Straipsnis buvo išspausdintas birželio 14 d. laikraščio „Širvis“ 24-ame šių metų numeryje.
Dažnai girdim autoritetingus asmenis postringaujant, kad yra šalių, kur apie vaikų namus žmonės tik iš žiniasklaidos sužino, nes tokių įstaigų ten nėra. Atseit, rytų kraštų žmonės savų našlaičių niekam neatiduoda, užaugina giminės. Bet visai neseniai perskaičiau žinomo lietuvių rašytojo žodžius: „Iki sovietinės okupacijos Lietuvoje nebuvo globos namų našlaičiams, jie augdavo giminaičių šeimose“. Pasirodo, nebuvom kadaise blogesni už rytiečius, nepalikdavom našlaičių likimo valiai. Sovietinė valdžia įdiegė supratimą, kad valstybė pasirūpins savo piliečiais ir nuims atsakomybę nuo atskirų asmenų.
Šiandien vėl bandoma vykdyti istorines permainas – pamažu uždaromi valstybiniai globos namai. Bet tai nereiškia, kad padėtis gėrėja ir nebėra ko globoti. Uždaromi globos namai, bet didėja globėjų, auginančių vaikus savo šeimose, skaičius. Sunku būtų prieštarauti teigiantiems, kad vaikams augti šeimose yra geriau, nei valdiškuose namuose. Lai vaikystė būna kuo laimingesnė, kiekvienas vaikas to nusipelno. Baugina tai, kad dabar globojami ne našlaičiai, o mažyliai, turintys tėvus. Tiek globos namuose, tiek globėjų šeimose našlaičius kone ant pirštų gali suskaičiuoti. Diduma vaikų turi tėvus – jaunus, sveikus ir stiprius. Tik neturinčius atsakomybės už savo vaikus, nesirūpinančius jais, o neretai ir skriaudžiančius. Kas pasidarė, kad vaikai neretai tampa tarsi kokiu balastu ir atiduodami valstybės globai, tarsi tai būtų savaime suprantamas dalykas?
Trys broliukai – pipiriukai atvežti globėjų šeimai, nes tėvai paliko juos likimo valiai. Mažiausias jų dar metukų neturi. Vyresnieji buvo pastebėti žingsniuojantys palei geležinkelio bėgius ir apie tai pranešta atsakingoms tarnyboms. Kurgi keliavo vyrukai? Ieškoti mamos, nes ji išėjo parnešti pieno ir kažkur užstrigo. Keturmetis, kaip išsireiškė globėja, „mažas išmintingas senukas“ dėsto: „Mama geria, tėtis irgi geria“. Bendraamžiai tėvai dar nė trisdešimties neturi. Praėjo mėnuo, o jie neparodė jokio susidomėjo vaikų gyvenimu. Nėra vaikų, nėra rūpesčių? Matyt. Nes keturmetis pasakoja, kaip „užsidirbo“ gumbą pakaušyje: tėvas su striuke užtvojo. Už ką? Nes norėjau pasiimti batono. Globėjai išgirdę, amo neteko: mes savo vaikams nebežinom kaip sumaitinti pusryčius ar pietus – vis kažkas netinka, ar kažko nesinori. O čia – gumbas už per didelę „dozę“ batono. Pasaulio pabaiga.
Neabejoju, šie „atsakingi“ tėvai atsakingų tarnybų nebus palikti ramybėje, bus bandoma juos perauklėti ir broliukus grąžinti į šeimos glėbį. Bet ar kartais ne per ilgai vyksta tie perauklėjimo procesai ir laukiama to stebuklingojo atsivertimo į pavyzdingus tėvus? Pažįstu tokią mamytę – gegutę. Du jos vaikai penkerius(!) metus auga globėjų šeimoje. Vyresnysis, matyt, nesulaukęs mamos persiauklėjimo, sulauks pilnametystės ir pradės savarankišką gyvenimą. Jaunesnysis, penktokas, dar turi šansų grįžti į mamos glėbį. Nors tie šansai tokie menki, kad net didžiausi lažybų aistruoliai nesiryžtų už tai nė menkiausios sumos statyti. Nors per tuos penkerius metus mamytė kūliais ritasi žemyn ir degraduoja akyse, vaiko teisių specialistai dar tiki, kad ji gali grįžti į doros kelią ir pradėti rūpintis vaikais. Humaniškas teismas iš jos priteisė vaikų išlaikymui simbolinę sumą, kurios mokėti ji nė nemano. Užtat globėjams ji nuolat paskambina (žinoma, tada, kai maukteli atitinkamą dozę „ant drąsos“) ir primena, kad vaikui nupirktų šiltus batus ir striukę. Štai kokia rūpestinga mamytė! Kad tuo turėtų pasirūpinti ji pati, „rūpestingajai“ mamytei galvon nešauna.
Ar tokiai mamytei dar reikia suteikti šansą, leisti matytis su vaikais (kuo ji nelabai naudojasi), leisti trikdyti globėjus? Specialistų nuomone – taip, verta. Gal iš jų varpinės matyti kitaip, nei mums, eiliniams mirtingiesiems?
Minėtas keturmetis „seneliukas“, paklaustas, ar užaugęs gers, nedvejodamas atsakė: taip, žinoma. Nes jis, matyt, negeriančių vyrų savo aplinkoje nėra matęs. Tikras vyras neatsisako taurelės ar bokalo. Gal verta suteikti jam progą pažinti kitokį gyvenimą, o ne stengtis grąžinti į dabartinę šeimą? Geriau ateities karta lai užauga pas tvarkingus globėjus nei pas nepatikimus ir nepastovius tėvus. Kiekvienas turi teisę į stabilumą.
Parašykite komentarą