dig

1941 metai birželio 14 –oji diena. Nėra Lietuvoje giminės, šeimos nepaliestos šios datos. Jei ne tėvai, seserys, broliai, tai dėdės, pusbroliai, draugai, kaimynai, artimieji. Gydytojai, kunigai, mokytojai, ūkininkai, kariškiai, studentai – jaunos šalies žiedas, šalies ateitis… Tą dieną išvažiavo toli toli į nežinią, šaltį, badą… O ar sugrįžo? Daugelis grįžo karstuose, o kiti iki šiol ilsisi svetimame krašte. Kiek kapinių rasta ir sutvarkyta „Misija Sibiras“ narių. Deja, šios patriotiškos pareigos atlikti mūsų jaunimas pastaruoju metu negali- kaimyninė šalis jų neįsileidžia. Ten, pas juos, politika liko ta pati: stengiamasi kuo greičiau ištrinti iš atminties, suniekinti mūsų didingą istoriją, nepripažįstama šalies okupacija, jėga išplėšti ir išvežti niekuo nekalti žmonės paverčiami priešais. To negalima pamiršti, tai nepamirštama.

Šalia Širvintų šv. arkangelo Mykolo bažnyčios esančiame skverelyje, prie tremtiniams skirto koplytstulpio, Anciūnų kultūros namų mėgėjų dramos kolektyvas, vadovaujamas Gedimino Makausko, skaudžiai priminė Zibalų apylinkės gyventojų iš Levaniškių, Šešuolėlių, Naidų kaimų gyventojų Bakšių, Katinų, Riaubų, Stašių šeimų tragediją, ištremtų į Krasnojarsko kraštą, Tomsko sritį, Igarką. Pasirodyme naudoti tremtinių pasakojimų fragmentai. Rita ir Gediminas Makauskai sumanę tremtinių pasakojimus parodyti scenoje klausinėjo, ieškojo kas gali papasakoti apie tuos įvykius. Išvežtųjų iš Zibalų krašto buvo nemažai, tačiau, deja, gyvųjų likę nedaug. Daugiausia prisiminimais galėjo pasidalinti Algimantas Riauba gimęs tremtyje. Jis net mamos pilve buvo pavojingas didžiajai šaliai. Į ten jis nukeliavo saugiai, tačiau ką teko išgyventi jo mamai, kokiomis sąlygomis jai teko važiuoti gyvulianiame vagone, kuo maitinti gimusį kūdikėlį… Ar galėjo po sunkių darbų ilsėtis jauna mergina, jei naktį plaukai prišaldavo prie sienų, dėl speigų praradusi abiejų rankų pirštus. Neįmanoma ramiai klausyti tokio skaudaus pasakojimo. Į tai jautriai reagavo minėjime dalyvavę buvę tremtiniai, virpėjo balsai ir dramos būrelio nariams. Rita Makauskienė tapusi Emilija Bakšiene, Gediminas Makauskas – Vaclovas Katinas, Virginija Jankauskienė – Katinienė, Alvyda Krapienė – Katino sesuo, Dalia Bulonienė – senoji Katinienė, Antanas ir Loreta Ruseckai atpasakojo Riaubų šeimos tragediją. Jonas Andriukonis armonika pritarė ilgesingai dainas atliekantiems aktoriams-tremtiniams. Jau ne kartą šį pasirodymą rodę anciūniškiai, visada sulaukia padėkų už puikų, reikalingą pastatymą. Visų, renginyje dalyvavusių, vardu dėkoju šaunuoliams anciūniškiams. Nuoširdus, jautrus, gilus ir labai tikras toks tremtinių paminėjimas.

Karaliaus Mindaugo 10 šaulių rinktinės Širvintų 10 kuopos vadas Leonas Vaicekauskas apdovanojo šaulius Julių ir Reginą Jagminus, Heleną Vaicekauskienę, Jonas Pivarauską, Nijolę Didžiokienę Nepriklausomybės 30-mečio atminimo ženklais už puikią veiklą ir puoselėjamas tradicijas.

dig

dig

dav

1941 metai birželio 14 –oji diena. Nėra Lietuvoje giminės, šeimos nepaliestos šios datos. Jei ne tėvai, seserys, broliai, tai dėdės, pusbroliai, draugai, kaimynai, artimieji. Gydytojai, kunigai, mokytojai, ūkininkai, kariškiai, studentai...