Naujausios žinios

Aukojame ne veltui

Janina Pukienė

Straipsnis buvo išspausdintas  lapkričio 15 d. laikraščio „Širvis“ 44-ame šių metų numeryje

Spalio viduryje minima Pasaulinė maisto diena, todėl tradiciškai savaitgaliais organizuojamos „Maisto banko“ labdaros akcijos. Širvintose šios labdaros organizacijos savanoriai maisto produktus aukoti prašė „Maximos“ ir „Iki“ prekybos centruose. Anksčiau „Maisto banko“ savanorius įsileisdavo ir „Norfa“, bet jau keletą metų šis prekybos centras su labdaros rinkėjais nebendradarbiauja. Pernai aukoti prašė penkios rajono labdaros organizacijos, šiemet – trys. Gal tikrai pradėjom gyventi geriau ir paramos laukia mažiau šeimų? Ko gero, ne. Greičiau jau mažėja entuziastų, norinčių rūpintis maisto produktų rinkimu ir dalinimu. O kaipgi šį kartą vyko aukojimas? Nuolat girdim, kad gyvenimas gerėja, algos ir pensijos kyla, tad aukojama turėtų būti dosniau. Bet pakalbinti savanoriai sakė ką kita. Anot jų, šiemet žmonės piktesni ir mažiau dosnūs. Daugelis, paprašyti paaukoti, liepdavo eiti prie Seimo ar Savivaldybės ir ten tikėtis gerumo proveržio. Atseit, Seimo milijonieriai lai savo storas pinigines palengvina, arba mūsų rajono merė, kuri skelbiasi visus mylinti ir visiems gera esanti, lai tą gerumą konkrečiai pademonstruoja. Aukojantys šiemet buvo mažiau dosnūs: jei anksčiau ne vienas nupirkdavo keletą produktų, o kai kas ir pilną vežimėlį prikraudavo, tai šį kartą dažniausiai apsiribota vienu produktu, taigi ir surinkta buvo mažiau. Matyt, gyvenimas sparčiai gerėja tik valdžios atstovų vizijose. O gal žmonės įtaria, kad jų aukos teks ne tiems, kas labiausiai stokoja, kad skirstant labdarą trūksta skaidrumo? Anksčiau teko girdėti apie atvejus, kai brangesni paaukoti produktai buvo nuslėpti, juos pasisavino savanoriai. Ar taip gali būti?

Kaip patikino šeimos labdaros ir paramos fondo „Lašelis“ pirmininkė, tokios kalbos kyla tik iš nežinojimo. „Maisto banko“ sistema yra labai griežta ir tokie atvejai, apie kuriuos minėjau, nelabai įmanomi. Aukas renkantys savanoriai kiekvieną gautą produktą iš karto įtraukia į sąrašą. Baigus rinkti, produktai iš karto gabenami į sandėliavimo vietą ir tą pačią dieną suskaičiuojami ir užpajamuojami. Įtrauktų į sąrašą ir rastų realiai produktų kiekis turi sutapti. Žinoma, būna klaidų, pasitaiko, kad randama kažkokio produkto mažiau, nei užrašyta. Kad nekiltų nesklandumų, kurie gali baigtis bendradarbiavimo sutarties nutraukimu, paprasčiausiai nuperkamas trūkstamas produktas ir taip pašalinama problema – už klaidas reikia mokėti. Dvi savaites produktai laikomi sandėlyje, jų dar negalima dalinti, nes gali atvykti „Maisto banko“ atstovai patikrinti. Nors prašoma aukoti ilgai negendančius produktus, būna, kad žmonės nuperka ir trumpesnio galiojimo gaminius, pavyzdžiui, batoną, sūrį, ar dešrą. Tokius produktus rekomenduojama suvartoti fondo reikmėms. Produktai išdalinami pasirašytinai, nurodant telefono numerį, kad tikrinantys asmenys galėtų susisiekti ir pasidomėti, ar gavo visus nurodytus produktus, ar nebuvo kokių nesklandumų. Viskas vyksta skaidriai ir sąžiningai.

O kaipgi dėl to galimo paaukotų produktų pasisavinimo? Pasak fondo pirmininkės, tai sunkiai įsivaizduojama. Žinoma, tarp savanorių gali ir vienas kitas nesąžiningas asmuo prasprūsti, bet jis labai rizikuotų mėgindamas pasisavinti nusižiūrėtą prekę. „Maisto banko“ atstovai dažnai važinėja po prekybos centrus ir kontroliuoja savanorių darbą. Dažniausiai jie būna be atpažįstamos atributikos, kad anonimiškai galėtų stebėti, kaip vyksta aukų rinkimas ir pajamavimas. Kaip jau minėta, pažeidimai gali baigtis bendradarbiavimo sutarties nutraukimu, nukentės daug paramos prašytojų. Ar verta taip rizikuoti dėl pakuotės kavos ar plytelės šokolado? Tikrai ne.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*