Pasidalink per Facebook!

Avižonių kaimo bendruomenė pernai atšventė penktąjį gimtadienį. Šiandien jos gretose 56 žmonės. Su bendruomenės atstovais – Vidmantu Mateika, Danguole Rinkevičiene, Ramune Savickiene, Algiu Dambrausku, Loreta Paliukienėne – susitikome jaukiuose, pačių išpuoselėtuose bendruomenės namuose. Daugiausia pasakoja, žinoma, pirmininkas Vidmantas Mateika, bet kiekvienas pašnekovas turi ką pridėti.

Pradėkim nuo pradžių. Kaip ir kam kilo mintis steigti bendruomenę?

Mintis kirbėjo kurį laiką ne vienam avižoniškiui. 2010 m. švęsdami Užgavėnes, nusprendėme: „Bendruomenė bus.“ Aštuoni iniciatoriai pradėjome tvarkyti dokumentus ir balandžio keturioliktą dieną Avižonių bendruomenė buvo teisiškai įregistruota. Vasaros pabaigoje gavome patalpas – seną apleistą buvusios Kielių pradinės mokyklos pastatą. Ne vienas esame lankę šią mokyklą, ji turi įdomią istoriją. Kažkada čia gyveno (antrame pastato aukšte buvo butai mokytojams) ir dirbo žinomo žurnalisto ir rašytojo Algimanto Čekuolio tėvai. Tvarkant pastatą, savanoriškai dirbo visa bendruomenė, kas kiek galėjo, prisidėjo ir pinigais.

Kaip sekėsi veiklos pradžioje? Kas daugiausia padėjo?

Pradžia nebuvo lengva. Pirmą pateiktą projektą atmetė, likome it musę kandę. Vėliau sekėsi geriau. Didelę paramą bendruomenėms teikia Širvintų vietos veiklos grupė (VVG), kuri organizuoja seminarus ir mokymus, kaip rašyti projektus, įsisavinti lėšų, rengia naudingas išvykas. Bendruomenės pirmininkas Vidmantas su VVG grupe lankėsi Vokietijoje, domėjosi tenykščių bendruomenių veikla. Prašėme kitų bendruomenių pagalbos, bet niekas neskubėjo padėti. Esame labai dėkingi Andželikai Bagočiūnienei, kuri buvo neseniai įkūrusi bendruomenę Vileikiškiuose ir mums daug padėjo.

Kokie įspūdžiai iš Vokietijos?

Viskam papasakoti dienos neužtektų. Trumpai galiu pasakyti tiek: tvarka ten visiškai kita, biurokratijos daug mažiau. Mums dar toli iki vokiškos tvarkos.

Taigi, pirmas projektas finansavimo negavo. Kaip buvo su antruoju?

Tada gavome 25 tūkst. litų baldams, muzikos instrumentams ir rūbams bendruomenės kaimo kapelai įsigyti. Be kuriozų, žinoma, neapsieita. Projekto vykdymas kontroliuojamas penkerius metus. Prabėgus daugiau nei ketveriems metams, atvyko tikrintojai. Baldai ir instrumentai yra, o rūbai spėjo susidėvėti, reikėjo sukti galvą, ką parodyti komisijai. Viskas baigėsi gerai.

Jūsų bendruomenė aktyvi ir išradinga, jos organizuojamos šventės žinomos visame rajone. Ką dar veikiate?

Mėgstame keliauti. Už projektines lėšas du žmonės lankėsi Prancūzijoje, aštuoni – Italijoje. Įsiminė išvyka į sėkmingiausiai Lietuvoje besitvarkančią Joniškio rajono Gataučių kaimo bendruomenę. Didžiuliu „Neoplan“ autobusu ten vyko kone pusė kaimo. Vežėmės ir kapelą, surengėme šeimininkams linksmą koncertą. Buvome labai svetingai priimti, pamatėme ir sužinojom daug naujo ir naudingo.

Kaip sekėsi tvarkyti bendruomenės patalpas?

Lėšų gavome per VVG. Kadangi Vidmantas turi statybos įmonę, yra tokių reikalų specialistas, buvo lengviau pasirinkti medžiagas, kontroliuoti darbus atliekančią įmonę. Ko gero, už tuos pačius pinigus buvo padaryta daugiau nei galėjo būti. Pirmame aukšte yra jauki salė, čia vyksta renginiai. Antrame aukšte įrengtos patalpos, kur nelaimės atveju galėtų laikinai apsigyventi šeima. Tai tarsi savotiškas krizių centras. Yra įrengti dušai. Dalis kaimo žmonių gyvena be patogumų, viešoji pirtis seniai uždaryta, tad norintys gali ateiti išsimaudyti

Kokiu projektu labiausiai didžiuojatės?

Be abejo, 2013 m. Poriuose vykusia dainų švente. Visi prisimename tuos laikus, kai šventės prie Puorių ežero vykdavo kasmet. Ten nuostabi vieta, puiki akustika. Žinoma, viskas buvo labai apleista, reikėjo daug darbo ir lėšų. Kai netikėtai atsirado galimybė iš VVG gauti finansavimą būtent renginiui, ilgai nesvarstėme: „Darom!“ Apie pusantro mėnesio bendruomenė savaitgaliais dirbo, tvarkė aikštę, atnaujino suolelius. Idėją palaikė seniūnė Laima Griškienė, ji siuntė darbininkus iš viešųjų darbų programos. Eilinį kartą pagalbos ranką bendruomenei ištiesė verslininkas Algis Didžiokas. Jo įmonė atvežė smėlio ir žvyro. Įmonė „Puorių mediena“ padovanojo aštuonis kubus medienos suoleliams įrengti. Bendruomenei, neišmanančiai tokių renginių specifikos, tai buvo didelis iššūkis. Juk programoje dalyvavo trisdešimt kolektyvų (taip pat, žinoma, ir bendruomenės kapela, apie kurią papasakosime kitame rašinyje). Renginį koordinavo specialistės Asta Amankavičienė ir Dalia Kiaulevičiūtė. Daug prisidėjo bendruomenės narės Dovilė Janukaitienė ir Gražina Sūdžiuvienė. Labiausiai bijojome lietuviško oro. Vidmantas analizavo dešimties metų orų suvestines ir nustatė, kad mažiausiai lijo būtent birželio antrą dieną. Tiesa, visi prisiminė, kad ankstų rytą dar lijo, bet greitai išsigiedrijo ir net uodai susirinkusių gal tūkstančio žiūrovų nepuolė. Vadinasi, bendruomenei padėjo ir gamtinės, ir, ko gero, antgamtinės jėgos.

(Paklausti, ar pakartotų tokią avantiūrą, pašnekovai trūkčiojo pečiais, bet akys linksmai žybsėjo. Ko gero, susigundytų vėl.).

Esat bendruomenės namų savininkai?

Panaudos sutartis buvo sudaryta dešimčiai metų. Laikas greitai bėga, tikimės ji bus pratęsta. Jau esame gavę finansavimą, šiemet tvarkysime keliuką ir įrengsime automobilių stovėjimo aikštelę.

Nario mokestį renkate?

Nario mokestis nėra didelis – šeši eurai. Suprantam, kad kai kam ir tiek yra daug. Todėl galima atidirbti talkose. Svarbiausia, kad žmonės nori dalyvauti veikloje, kad bendruomenė reikalinga.

Kokių dar planų turite?

Planų yra ir bus. Prasidėjo naujas projektų vykdymo 2014–2020 m. etapas. Prioritetas yra verslumui. Mano manymu, tai klaida. Bendruomenė yra ne pelno siekianti organizacija. Jos misija – kultūrinė, sportinė veikla. Verslas individualus dalykas, lai tuo užsiima verslininkai. Bet turime ir verslią viziją: šalia bendruomenės namų yra apleistas ūkinis pastatas. Jo vietoje galima būtų įrengti mini SPA centrą. Galima būtų kviestis kineziterapeutus, kurie konsultuotų besidominčius. Centro paslaugomis galėtų naudotis ir kitos bendruomenės, šitaip ir užsidirbtume. Bandysime ieškoti palaikymo ir finansavimo.

Rudenį gerų atsiliepimų sulaukė jūsų bendruomenės organizuota šventė „Pažink savo kaimyną“. Ką dar organizuojate?

Minėtoje šventėje dalyvavo šešios bendruomenės. Senjorams patiko jiems skirta vakaronė. Tradicinėmis tapo Kalėdų vakaronės, Užgavėnių šventės, Motinos dienos minėjimas. Kasmet gaudavome Maisto banko paramą, galėdavome aplankyti vienišus žmones, vaikučius. Deja, šiemet paramos negavome.

Kas tie aktyviausieji bendruomenės nariai?

Net nežinia ką išskirti. Bent penkiolika žmonių nuolat kažką veikia. Koks penketas užsiima dokumentų tvarkymu. O kai reikia, prisideda visi. Mes – tarsi kumštis.

Vidmantai, esate politikas, rajono Tarybos narys? Ką galėtumėte pasakyti apie rajono savivaldos darbą su bendruomenėmis?

Pasakyti nelabai yra ką, nes bendradarbiavimas nevyksta, bendruomenės Savivaldybės palaikymo neturi. Pavydžiai žiūriu į kitus rajonus, kur valdžia remia bendruomenes, pavyzdžiui, apmoka bendruomenių pastatų draudimo išlaidas, nes draudimas yra privalomas. Kaip Tarybos narys nieko paveikti negaliu, nes esu opozicijoje. O valdančioji dauguma į opozicijos siūlymus neįsiklauso ir savo sprendimų nekeičia.

Dėkojame už pokalbį. Linkime jūsų veikliai bendruomenei sėkmingai įgyvendinti visus planus.

Nuotraukos iš bendruomenės archyvo.

Avižonių kaimo bendruomenė pernai atšventė penktąjį gimtadienį. Šiandien jos gretose 56 žmonės. Su bendruomenės atstovais – Vidmantu Mateika, Danguole Rinkevičiene, Ramune Savickiene, Algiu Dambrausku, Loreta Paliukienėne – susitikome jaukiuose, pačių...