Naujausios žinios

… bėk iš kiemo!

Nomedos Drazdienės piešinys

Taigi vagi, mielieji mano. Po ano karto atsigavau, net, sakyčiau, pasijuokiau iš to nelemto televizijos „lepsuso“, o čia ir vėl naujos problemos ir bėdos. Kokios klausite, ėgi pradėkime nuo to, kad žiemos nėra: nei sniego, nei šalčio, nei ledo. Visiškas antižiemis. Šiuo metu būdavo braška tvoros ir per pusnis reikdavo bristi, o dabar – tekšt patekšt, šlept pašlept ir persiritom į antrą žiemos pusę. Jei taip toliau, žiū ir palmes matysime pro langus vietoje eglių, o vilkus su lapėmis pakeis gal kokios kengūros su pandomis. Tai čia tvarka? Ašai jau suku galvą, kaip kultūrininkai organizuos Užgavėnes, vyti tai nėra ko, o reikės, gal, sakau, dabar pats laikas jau apie tai pamąstyti, nes bus kaip su tuo laužu Sausio 13-ąją. Skelbimas viena sakė, o renginys improvizacijai pasidavė, žodžiu, ruošk roges vasarą, o ratus žiemą, nors, kai tokia žiema, ruošk kada išeina, svarbiausia, kad būtum pasiruošęs. Ašai, sakau, dėl tų Užgavėnių, tai gal reiktų kokį atpirkimo ožį surasti ir vyti jį vietoje žiemos, na kartu reiktų pagalvoti ką, gal kokį varguolį, kuris apsišnerkštęs gyvena, bet ne, per didelė garbė, gal tada kokią įstaigą… Va turėtume tą šikpopieriaus gamyklą, galėtume sakyti: „Tu, Grigeo, bėk iš kiemo!“ O dabar nėra tokios, visos mūsų įstaigos dirba it laikrodukai. Na kas dar lieka? Politikai. Bet anuos, kurių daug, globoja pati valdovė skaidriausioji ir nebandyk pasakyti blogą žodį ant jųjų, nes gausi tiek, kad maža nepasirodys, o tų, kurių nedaug, ką jau ir bevaryti, dėl kvapo tegu būna, nevarysim. Vat ir sakau, mielieji mano, problemos, sunkumai ir nėra kada gyvenimu pasidžiaugti.

Nomedos Drazdienės piešinys

Nomedos Drazdienės piešinys

Sunku, oi sunku tai ir mūsų valdovei skaidriausiajai, suk galvą, kaip su tais varguoliais pasielgti. Na, kad ir paskutinis įvykis – seniūnai. Paskyrė, išrinko, perkėlė, sustygavo, viską sudėliojo ir kas iš to, atsirado akiplėšų, kuriems per maža šitų vasalų, kad jiems dar Kernavei duok, kad dabar Jauniūnai ilgisi buvusiojo. Kas per žmonės, jiems tik geros lazdos ir duonos su vandeniu, ot tai žinotų, kurioje vietoje smegenų ieškoti ir bangas kelti. Tu tik pagalvok, drįsti savo reikalavimus kelti, ar blogai gyvenasi, ar duonos trūksta, jūs, nepatenkintieji, galvojate, kad valdovė skaidriausioji tik jumis vienais teturi rūpintis ir kitų užsiėmimų neturi? Kodėl jau jos ir taip mažai kur bepasimato, vis kokia vice pavaduoja, arba valdovės vardu kokia rūmų dama prabyla. Nuvargo mūsų valdovė skaidriausioji, pailso, leiskim jai šiek tiek atsikvėpti, juk ne kožnam taip nuskilo dvi kadencijas be pertraukos varyti. Juk moteris, ne koks diedas, raumenų kalnas, reikia ir grožiu, kurio neprižiūrėjus metų šalna gali greitai pakąsti, ir įvaizdžiu ant svieto pasirūpinti, o jūs, niekingi varguoliai, su savo žemiškomis bėdomis lendat akysna. Dar pradėkite kelti ar priminti mūsų Galvai miesto seniūnijos reikalus, kas buvo pradėta pirmoje kadencijoje. Manote, jinai pamiršo, ar pinigų tam nebėra? Skubu nuraminti ir galvą duodu (nors ne, galvos neduodu, persiprašau, ką nors paprasčiau ir ne tiek brangaus atiduodu), kad sumanytas planas bus įvykdytas ir pakankamai greitai, va gal tik koks būsimas seniūnas – vasalas, ar seniūnė mokslus pabaigs, išsilavinimą pelnys, dar kokio patyrimo pasimokys ir stos į valdovės skaidriausiosios rūmų svitos gretas. Svarbiausia, kad tik josios, mūsų valdovės, kantrybė neišsektų ir jėgų nepritrūktų, tokiame krašte darbuojantis, tokia karalyste besirūpinant. Kartais pamintiju ašai, kad kokie seimūnai žymiai ramiau gyvena, patarėjais apsistatę, kišenpinigių kanceliarinėms išlaidoms gavę ir, vargo nematydami, suka ratus po Lietuvėlę, su rinkėjais bendrauja, posėdžių salėje rankeles pakiloja, per televizorių pasirodo, pasilabina, rūsčiu veidu pasipiktina kolegomis ir prašom, per didelės atsakomybės nejaučia, kaip reikia, taip nubalsuoja.

O mūsų valdovė suka ir suka (galvą, žinoma), kombinuoja ir dėlioja biudžeto pinigus iš kairės į dešinę ir iš dešinės į kairę, kad tik užtektų, kad tik liktų, kad tik… Bet kas gi įvertins visą tą triūsą, bene koks varguolis nepraustaburnis. Kur tau… Nesupranta jie valdovės žemiško rūpesčio, va, jei prarastų, gal atsitokėtų, bet bijau, kad ten, kur turi būti daug vingių (galvoje, žinoma, ne kur kitur), tikriausiai telikęs vienas vienintelis griovelis: pavalgyti ir pa…

Et negadinsiu ir jums, mielieji mano, nuotaikėlės vis dar naujametinės. Likime kartu ir nepamirškite pagalvoti, ką per Užgavėnes vysime lauk.

Besikremtantis Jūsų Varpininkas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*