Biblioteka kaime – reikalinga
Janina Pukienė
Straipsnis buvo išspausdintas rugsėjo 6 d. laikraščio „Širvis“ 35-ame šių metų numeryje.
Ne vieną kartą teko išgirsti kategorišką nuomonę, kad bibliotekos kaimuose yra prabanga, pinigų mėtymas vėjais, nes skaitytojų ten labai nedaug, o negalintys gyventi be knygų, gali atvykti į rajono centrą ir jomis apsirūpinti. Ar tikrai taip? Pasidomėkime, kaip šiandieną gyvuoja eilinė kaimo biblioteka.
Oficialios Širvintų I. Šeiniaus viešosios bibliotekos Kernavės filialo darbo valandos yra nuo 15 val., bet užsukę valandą anksčiau, bibliotekininkę Stasę Grainienę radome darbo vietoje ir ji maloniai pakvietė užeiti. „Taip, dirbu nuo 15 val., bet visada ateinu anksčiau, nes pati esu ir valytoja, turiu susitvarkyti. O jei skaitytojas irgi užsuka anksčiau, visada jį mielai priimu, – pasakoja ponia Stasė. – Biblioteka yra labai patogioje vietoje, šalia seniūnijos, todėl dažnas kernaviškis, atėjęs tvarkyti reikalų, užsuka ir čia, gal kartais ir planuoja vienu žygiu keletą reikalų sutvarkyti.“
– Ar daug turite skaitytojų?
– Šiuo metu 44. Skaičius nuolat kinta, atsiranda naujų žmonių.
– Jūsų manymu, tai daug ar mažai?
– Tikrai nemažai. Kernavėje gyvena apie 400 žmonių, vadinasi, dešimtadalis jų skaito. Bet, ko gero, vienas asmuo neša knygas keletui šeimos narių ar kaimynų. Tai nėra mažai. Ateina žmonių ir iš aplinkinių kaimų.
– Vadinasi, Kernavei biblioteka reikalinga?
– Be jokios abejonės. Kai kas ateina pasiskaityti periodinės spaudos, kartais – tiesiog pasišnekučiuoti, pabendrauti. Kur kitur gali taip nueiti? Tik bibliotekon.
Pro stiklines duris pamatęs viešnias, bibliotekon užeina ir Kernavės seniūnas Stanislovas Gaidakauskas. Išgirdęs bibliotekininkės žodžius, skuba pritarti jai:
„Biblioteka Kernavei tikrai labai reikalinga, kitokios nuomonės čia būti negali. Ir aš pats esu jos skaitytojas, dažnai čia užsuku. Malonioji ponia Stasė dirba čia pirmus metus, bet yra tikra knygų žinovė, kiekvienam surandanti ką pasiūlyti. Apie kaimo bibliotekų uždarymą gali kalbėti tik tamsūs neišmanėliai, o kultūringiems žmonėms jos visada bus reikalingos.“
Akį patraukia bibliotekos sienas puošiančios originalios nuotraukos. Bibliotekos šeimininkė paaiškina, kad tai trijų jaunų kernaviškių merginų darbai. Įspūdinga. Bibliotekininkė pasakoja, kad nuolat stengiasi parodas organizuoti. Juo labiau, kad meno žmonių čia netrūksta. Jau vyko didelio susidomėjimo sulaukusi dailininkės Ilonos Daujotaitės-Janulienės paveikslų paroda. Dabar tariamasi dėl antros jos darbų parodos eksponavimo. Netolimame Valiukiškių kaime gyvenanti menininkė mielai sutinka bibliotekai skolinti savo darbus.
„Kernaviškiai domisi savo krašto praeitimi, aktualijomis, čia gyvenančiais menininkais, – pasakoja S. Grainienė. – Pavasarį organizavome kernaviškio istoriko E. Jankūno knygos „Išnykusi Kernavė“ pristatymą. Atėjo tikrai daug žmonių. O kokios diskusijos užvirė! Apie vietos įvykius ir žmones kiekvienas turėjo savo nuomonę ir aktyviai ją reiškė. Smagu, kad skaitytojai yra neabejingi.“
Bibliotekininkė apgailestauja, kad Kernavėje yra nedaug vaikų, todėl ir mokyklą teko uždaryti. Bet jaunų skaitytojų yra, net ir darželinukai jau užsuka bibliotekon. Moksleiviams vis programinės literatūros prisireikia. Laukiami čia visi. Jei kas nors dėl sveikatos nebegali ateiti, ponia Stasė žada pagelbėti ir pati knygų į namus pristatyti. Vieną tokią močiutę, gyvenančią Pajautos slėnyje, ji jau turi, kartais pati jai knygų nuveža, kartais kaimynai užsuka paimti – viską galima išspręsti.
Besikalbant vis kas nors užsukdavo, matėsi, kad tikrai čia nebūna tuščia. Duris pravėrė du vyrai, atvykę su nekasdienine ir labai malonia misija. Vilnietis Juozapas Kardelis, lydimas sūnaus Naglio, atvežė Kernavės bibliotekai dovanų savo poezijos knygą „Įsiklausykim amžių balso“. „Dovanojau knygelę Vilniaus bibliotekoms, nutariau, kad reikia ir kitoms sostinėms padovanoti. Trakų bibliotekoje jau buvom, o šiandien eilė pirmajai sostinei – Kernavei. Tuo labiau, kad knygoje yra ir jai skirtas eilėraštis,“ – papasakojo ponas Juozapas. Graži dovana kernaviškiams poezijos mylėtojams, ačiū jų vardu.
Atsisveikiname su svetingąja Kernavės bibliotekos šeimininke Stase Grainiene įsitikinusios, kad kaimo žmonės tikrai skaito (nekalbant apie tai, kad ir kompiuteriais ne vienas pasinaudoja), tad biblioteka čia tikrai reikalinga ir gyvuos.
Šaunuoliai. Laikykitės. O ką jeigu pabandytumėt viešus knygų skaitymus. Daug yra senolių, kurių akys jau prasčiau mato ir greit pavargsta. Tikrai būtų kam patiktų ir vis ateitų tęsiniui.