Biblioteka –kultūros salelė
Janina PUKIENĖ
Straipsnis buvo išspausdintas lapkričio 29 d. laikraščio „Širvis“ 46-ame šių metų numeryje
Kai sutikto Bagaslaviškio gyventojo paklausiau, ar jų kraštui reikalinga biblioteka, jis taip pasižiūrėjo, kad iškart tapo aišku – paklausiau neprotingai. „Kažkada turėjome kultūros namus, mūsų kaimo kapela garsėjo ne tik rajone, bet ir respublikoje. Vėliau kultūros renginiai persikėlė į mokyklą. Šiandien nebeturim kultūros namų, mokykloje porą klasių pradinukų tėra. Net kunigo seniai nebeturim. Atvažiuoja iš Širvintų, mišias atlaiko ir vėl išvažiuoja, tiek juos ir tematom. Medicinos punktas seniai uždarytas, po Naujųjų, kalbama, pašto skyrių uždarys – kas mums belieka? Jei uždarytų ir biblioteką, tai jau visiškai tamsus laikotarpis prasidėtų. O Bagaslaviškio kraštas niekada nebuvo tamsus, – emocingai kalbėjo pašnekovas. – Apie bibliotekos uždarymą net galvoti nesinori“.
Tikra tiesa, šis kraštas nebuvo tamsus. Čia darbavosi ne vienas knygnešys, veikė slaptos daraktorių mokyklos. Kaip savo atsiminimuose rašė šio krašto šviesuolis K. Skebėra, nors to meto valdžios steigiamose rusų mokyklose mokslas buvo nemokamas, o pas daraktorių dažniausiai reikėjo kažkiek mokėti, žmonės noriai leido vaikus mokytis lietuviškose mokyklose, pas pažįstamus daraktorius. Vadinasi, bagaslaviškiečiams nesvetimas buvo patriotiškumas, jie gerbė gimtąją kalbą. 1905 metais Bagaslaviškyje buvo sudaužytas degtinės monopolis – tai blaivinimo idėjų įkvėptas aktas. Tais pačiais metais bagaslaviškiečiai drauge su Musninkų, Kernavės, Čiobiškio parapijų gyventojais susivieniję reikalavo lietuviškų mokyklų. Metais vėliau lietuvė S. Davolytė Bagaslaviškyje ir Musninkuose įsteigė knygynus. Bandymas prekiauti knygomis nebuvo sėkmingas, po poros metų knygynai buvo uždaryti. 1908 m. spaudoje rašoma, kad Bagaslaviškio krašte užsakoma 18 lietuviškos periodikos leidinių. Sutikite, kad tai tikrai nemažai, juk tuo metu didelė dalis gyventojų buvo mažai raštingi arba visai neraštingi.
Porą metų Bagaslaviškyje veikė Vilniaus „Aušros“ draugijos skyrius, ataskaitoje minima, kad jis buvo vienas stipriausių. Skyriuje darbavosi 137 nariai. Rūpintasi Bagaslaviškyje įsteigti biblioteką (tuo metu ji vadinosi skaitykla), bet negautas valdžios leidimas. „Aušros“ draugijos visi 17 skyrių generalgubernatoriaus įsakymu buvo uždaryti 1908 metų rugsėjo pabaigoje. Pernai paminėtas pirmojo dabartiniame Širvintų rajone lietuviško vaidinimo, vykusio būtent Bagaslaviškyje, šimtmetis (apie tai mūsų laikraštyje pasakojome). Garsėjo ir parapijos bažnytinis choras. Taigi, kaip matote, nedaug trūko, kad Bagaslaviškio biblioteka būtų šventusi šimtmečio jubiliejų. Nežinoma, ar būta bandymų vėliau kurti biblioteką. Bagaslaviškio klubas – skaitykla (taip tuo metu vadinosi bibliotekos) buvo įsteigta 1947 metais. Knygų buvo nedaug, bet vyko kitokie užsiėmimai. Jaunimas rinkdavosi pažaisti šaškėmis, domino, pasiklausyti radijo, kino mechanikas atveždavo filmų. Pirmuoju klubo – skaityklos vedėju trejetą metų dirbo Antanas Gatelis, vėliau jį pakeitė Juozas Pociūnas. Nuo 1955 metų Bagaslaviškio bibliotekoje yra dirbusios Anelė Čižiūnaitė, Elena Matukaitė, Aleksandra Pociūnaitė, Ona Janukaitytė, Paulina Pečiulienė, Regina Purvytė, Nijolė Jasevičienė, Marytė Vasiliauskienė, Elena Matukienė, Toma Daugėlaitė. 2012 m. Bagaslaviškio bibliotekoje įkurtas krašto šviesuolio Kazimiero Skebėros muziejus.
Šiandien kalbamės su dabartine bibliotekininke Rima Žilinskiene.
– Gerbiamoji Rima, ar seniai dirbate bibliotekoje?
– Atrodo, ką tik pradėjau, o jau greitai baigsis antrieji mano darbo metai. Kaip greitai tas laikas bėga…
– Kiek turite skaitytojų?
– 114. Atrodytų nemažai, bet per 15 metų jų dvigubai sumažėjo. Nėra kuo ir stebėtis: mažėja mokinių, dėl to ir mokykla iš vidurinės sumenko iki pradinės, nemaža dalis jaunimo emigruoja. Mažėja skaitytojų ne tik pas mus.
– Esate turbūt vienintelė biblioteka rajone, turinti savo muziejų. Ką dar galite pasiūlyti savo skaitytojams?
– Kaip ir kiekviena biblioteka – knygų, periodinės spaudos, kompiuterines paslaugas. Organizuojame įvairius renginius, taip pat ir edukacinius. Mokėmės ir margučius marginti, ir popierines gėles gaminti, ir kitų smagių užsiėmimų randame.
– Ar į renginius ateina tie patys skaitytojai, kurie lankosi dėl knygų?
– Ne visai taip. Yra tokių, kurie knygų neskaito, bet į renginius noriai ateina, klausinėja kada kas nors vyks. Turiu pasakyti, kad renginiai irgi didina skaitytojų skaičių. Ateina toksai neskaitantis asmuo, pasėdi, pasiklauso, kaip kiti
aptarinėja perskaitytą knygą ir apsisprendžia: „Duokš, paskaitysiu ir aš“. Žiūrėk, po kiek laiko jau kitos knygos paprašo, taip ir įsitraukia skaityti.
– Kitur teko išgirsti, kad dalis lankytojų į biblioteką užsuka ne knygų, o norėdami pabendrauti?
– Yra ir tokių. Štai vienas senjoras gali ir tris kartus užsukti, vien tam, kad pasėdėtų ir pasišnekėtų. Gal jau ir pamiršta neseniai buvęs, gal ir paimtą knygą ne visada perskaito, bet bibliotekos jis nepamiršta – tai jo vaistas nuo vienatvės. O bibliotekoje visi laukiami.
– Organizuojat nemažai renginių, ar jiems gaunate lėšų?
– Turiu ištikimų rėmėjų. Džiaugiuosi, kad Bagaslaviškis turi įmonę „Modest“, jie neatsisako paremti. Štai septyniasdešimtmečio renginyje vaišinomės jų gardžiais sūriais. Ačiū.
– Knygų stygiumi nesiskundžiate?
– Nuo skundų knygų nepadidės. Ieškau, sukuosi. Pagelbsti Širvintų biblioteka, kartais ir iš privataus fondo pasiskolinu. Stengiuosi padėti, paieškoti. Jei pasakysi: neturiu, negaliu padėti, ieškok kitur, tai kitą kartą lankytojas gali ir nebeužsukti.
– Per gyvavimo laiką biblioteka ne kartą keitė buvimo vietą, tekdavo kraustytis. Dabartinis pastatas yra avarinės būklės. Ir vėl kraustysitės?
– Taip, gyvename laukimo nuotaikomis. Bibliotekai jau skirtos patalpos mokyklos pastate, laukia įkurtuvių džiaugsmai ir rūpesčiai. Beje, planuojama įsteigti ir Kultūros centro filialą, taigi, kultūrinės veiklos Bagaslaviškyje padaugės. Ir tai tikrai džiugina.
Kol kalbinau bibliotekininkę Rimą, bibliotekos duris varstė jos lankytojai. Kas prie kompiuterio sėdo, kas knygas vartė, o kai kas tik paklausti, kas naujo, užsuko. Nei vienas neliko be dėmesio, bibliotekos šeimininkė visus maloniai pasitiko, padėjo, patarė. Bagaslaviškyje biblioteka tikrai reikalinga!
Parašykite komentarą