Blaivybės brolija
Straipsnis buvo išspausdintas šių metų balandžio 6 d. laikraščio „Širvis“ 14-ame numeryje.
Katalikų organizacijos, kurios ragino susilaikyti nuo alkoholio, buvo vadinamos blaivybės brolijomis. Jos atsirado XIX a., jų pradininkas vienuolis T. Metje. 1851 m. popiežius Pijus IX patvirtino vokiečių kardinolo M. Dypenbroko parengtus blaivybės brolijos įstatus.
Lietuvoje blaivybės idėja kilo 1856 metais , Žemaitijoje – 1858 m. Tais metais buvo paskelbtas vyskupo M. Valančiaus specialus raštas, taip pat išleisti brolijos įstatai lietuvių kalba, tačiau juos caro valdžia konfiskavo. Pajamos iš degtinės iki balivybės sąjūdžio sudarė apie 40 procentų Rusijos imperijos pajamų. Blaivybės brolijas caras vertino kaip nelegalias organizacijas ir 1864 m. Lietuvoje jas uždraudė.
1930 m. Kauno blaivybės draugija turėjo 165 skyrius, apie 15 tūkstančių narių. Šeši draugijos skyriai turėjo nuosavus namus, kiti – prieglaudas, arbatines, knygynus, skaityklas. Visaip skatino nevartoti alkoholio. Net spaudoje galima rasti gražių pavyzdžių apie negeriančiuosius. Antai 1930 m. žurnale „Trimitas“ buvo rašoma, jog Šiaulių rinktinės Vismantų būrio šaulys Jonas Bulkauskas, matydamas kokią basią ateitį lemia alkoholis visai žmonijai, ypač Lietuvos jaunimui, Vytauto Didžiojo metais pasižadėjo negerti alkoholio ir nerūkyti. Jeigu kas pamatytų jį nevykdantį priesaikos, siūlė reikalauti 300 litų baudos, kurią skirtų šaulių reikalams.
Ar šiuo metu turime tokių pavyzdžių? Ar norime blaivybės brolijų? Regis, to nori vienintelis žmogus Lietuvoje – tai Karbauskis. Deja.
Psijuokime:
– O viešpatie! Kaip galėjote su 2,8 promilėmis alkoholio kraujyje sėsti už vairo?
– O ką reikėjo daryti – nepaėjau.
Parašykite komentarą