Blogį nugalėkime gerumu
Laura ir Sigitas Kirtikliai
Su kiekviena diena žmogus įgauna daugiau išminties, patyrimo, stiprybės, atranda neatskleistus talentus, išmoksta gyventi kitaip nei vakar.
Kartais tie atradimai ir įgauta patirtis būna džiuginanti, kartais atvirkščiai – nuvilianti, bet skatinanti ieškoti naujų kelių, išeičių, pervertinti išsikeltus tikslus, perrikiuoti gyvenimo prioritetus, apsispręsti ties tuo, kas yra svarbu, reikalinga, prasminga.
Mes visada buvome ir esame vedini meilės artimui idėjos, pagarbos kiekvienam, tikėjimo tiesų perkėlimu į kasdienį gyvenimą, nesvarbu, kokia veikla beužsiimtume.
Gyvenimas yra pilnas gražių dalykų, kaip antai: šeima, vaikai, kelionės, geri darbai, mokslas, kalbų mokymasis, amatų puoselėjimas, knygų skaitymas, šokiai, dainos, sportas ir pan. Pradėjus leisti laikraštį „Širvis“, daug jėgų skyrėme šiai veiklai, tačiau dabar, atsigręžę atgal, matome, kad jau negalime užsiimti šia veikla. Laikraštis gyvuoja, tuo džiaugiamės, juk ir mes buvome prie jo ištakų.
Dabar savo jėgas, laisvą laiką ir finansus norime skirti ne kovai su intrigoms, bet šeimai, mažajai dukrytei, sau. Nesinori taip sakyti, bet susidaro įspūdis, kad kvailiems žmonėms sunku įrodyti tiesą, o protingi ir taip žino bei supranta. Valdžia nenukrito iš dangaus. Liaudis puikiai žinojo, kas per kandidatai eina, tačiau už juos balsavo.
Labai nesunku įsivelti į įvairias intrigas ir nesąmones, kai tavo lūpomis ima kalbėti kiti, aiškinti kaip kas yra,o tau neleidžia nė įsikišti, bet sunku iš jų išeiti. Norisi tikėti, kad Tiesa visada nugalės, tik reikia kantrybės ir laiko, meilės ir maldos savo priešams.
Stengiamės gerai atlikti tą darbą, kurio imamės, bet gyvenimas tokia brangi dovana, toks turtas, tokia malonė, kad trumpinti jį dėl nereikšmingų dalykų neverta. Kas benutiktų, kokia kryptimi gyvenimas pasisuktų, tikime, jog Dievas niekada neapleis, ir, esant reikalui, parodys visada dar geresnį kelią.
Kodėl apie tai rašome viešai, nagi dėl tos pačios priežasties, kad būtume išgirsti, suprasti, o ne apjuodinti, ar kažkaip kitaip suvokti. Vis tiek išliksime aktyvūs. Juk ir nedalyvaudamas viešai politikoje, spaudoje, gali savo pavyzdžiu rodyti vertybes, kuriomis gyveni, galbūt kam nors taip būti rakštimi
Skaitytojams norime linkėti ramybės, mokėti džiaugtis šia diena, nesiklausyti jokių nuomonių, o į visokias kalbas reaguoti lyg tai būtų cigaro rūkymas – netrauk giliai į plaučius, nei kai tave giria, nei kai Tave peikia. Jei giria, tegu giria, bet neimk to giliai į širdį. Kai peikia, svarbiausia, kad žinotumei, ką jauti širdyje, nes Dievas žvelgia į širdį.
Bendraminčiams linkime gražios ir kūrybingos „Širvio“ veiklos. Gražių žydinčių sodų, įdomių akmenų, storų ąžuolų, didingų piliakalnių, šventų kelionių, mieliems skaitytojams. Daug daug džiaugsmo ir spinduliuojančio gerumo. Blogį nugalėkime gerumu…
Naivuoliai,nepaliks jinai jūsų ramybėje. Būkite sveiki,laimingi. Bet bent netylėkite. Mes turime girdėti tiesą!
Tai ir čia ne be ponios pagalbos?
Santarvės, sveikatos, daug dukrytės šypsenų, Dievo palaimos Jūsų gražiai šeimai.
Teko susidurti su Sigitu asmeniskai. Puikus zmogus. Nei vieno blogo zodzio nevertas. Sekmes, istvermes ir drasos.
Siai nuostabiai Seimai linkiu Dievo palaimo…
„Svarbiausia, kad žinotumei, ką jauti širdyje, nes Dievas žvelgia į širdį.“ Mieli Laura ir Sigitai, labai taikiai parašėte, svarbiausia yra tai, ką jauti širdyje. Ačiū Jums, kad buvote šalia manęs sunkią akimirką. Suprantu Jus ir palaikau, šeima yra svarbiausia. Linkiu būti laimingiems, mylintiems vienas kitą ir savo mažąjį Angelėlį, savo dukrytę. Sėkmės Jums.
Geriau iseiti pakelus galva negu kisti rankas i ta purva.