„Bonjour Paris !!!“ (I dalis)
Neringa Kleniauskienė
Paryžius… Svajonių, meilės, mados, kultūros miestas. Kiekvienas nori jį pamatyti, pajusti jo laisvumą ir karališkumą. Kuo jis ypatingas, kuo masina, kuo taip vilioja? Į šiuos klausimus, penkias dienas ieškojome atsakymo klaidžiodami po Paryžiaus senamiestį.
Kelionę pradėjome ankstų šeštadienio rytą. Tamsu, šalta, bet mūsų kompanija nusiteikusi žvaliai ir su nekantrumu laukia skrydžio. Pirmieji saulės spinduliai mus pasiekė pro lėktuvo langą skrendant kažkur virš Lenkijos. Į Paryžiaus Beauvais oro uostą skrydis trunka 2,5 valandos. Tad besidairydami pro langą, neilgai trukus pasiekėme savo tikslą. Na, tiesa dar ne visai. Mat nuo Beauvais oro uosto iki pačio Paryžiaus reikia važiuoti dar valandą. Autobusai važiuoja dažnai. Po kiekvieno skrydžio visi norintys tikrai be problemų pateks į Paryžių. Susimoki 17 eurų ir važiuoji. Atveža iki Porte Maillot aikštės. Pirmą dieną mes nusprendėme išbandyti savo kojas, nes norėjosi kuo daugiau pamatyti, kuo daugiau įkvėpti šio didingo miesto oro.
Valndžiukę pražingsniavę priėjome Triumfo arką. Norintys gali pakilti į Tirumfo arkos viršų ir pamatyti vaizdą iš aukščiau. Pakilimas kainuoja 7,5 euro. Tik reikia nusiteikti dar atstovėti nemenkoje eilėje. Na, mes nusprendėme, kad nestovėsime, o keliausime toliau.
O toliau Eliziejaus laukai. Turbūt daug kam jie asocijuojasi su žaluma, gal parku. Bet toli gražu tai ne taip. Tai didelė plati gatvė, dideliais plačiais pėščiųjų takais ir su daugybe parduotuvių. Žmonių minios, parduotuvių galybė ir tikro miesto šurmulys. Štai tokie pasitiko mus Eliziejaus laukai.
Paklaidžiojus ir pasidairius po parduotuves, praėjus visą Eliziejaus laukų atkarpą pasiekėme didingąją, karališkąją rezidenciją – Luvrą. Iki Liudviko XIV šiuose rūmuose gyvendavo karališkosios šeimos. Karaliui Saulei pasistačius rūmus Versalyje, karališkoji šeima persikėlė gyventi ten. Dabar Luvre įkūrtas didžiausias pasaulio muziejus, kuriame eksponuojama daugiau nei 35 tūkst. senovinių eksponatų. Čia galima susipažinti ne tik su viduramžių, renesanso tapyba, bet ir su senovės Egipto civilizacija. Norint patekti į Luvrą reikia irgi gerokai palūkuriuoti eilėje.
Iki mūsų vietos, kurioje apsigyvenome, dar gabaliukas paėjėti, tad žingsniavome tolyn Senos pakrante. Paryžius – miestas, kuriame labai daug tiltų ir jie visi skirtingi, kiekvienas su savu pavadinimu ir sava istorija. Upės pakrantėje pilna gatvės prekeivių, prekiaujančių ne tik visokiais suvenyrais, bet ir senais žurnalais ar knygomis. Daug dailininkų, kurie sėdi ir tapo ar piešia. Paveikslai kiekvieno skoniui ir kišenei.
Visai netoli nuo Luvro nuostabioji Notre-Dame katedra. Tai išties įspūdingas, labai gražus statinys. Viduramžių meistrų šedevras, statytas beveik 170 metų ir menantis Paryžiaus istoriją. Įėjimas į katedrą nemokamas, nebent norėsite už 5 eurus pakilti į bokštą. Tačiau ir čia, norint patekti į katedros vidų ir pasigrožėti nuostabiais vitražais, reikės pastoviniuoti eilėje. Išties verta palūkuriuoti. Įėjus į katedros vidų, užburia jos didybė, nuostabaus grožio vitražai ir langai, rožės.
Tas kelias dieneles gyvenome visai netoli nuo šio gotikos šedevro. Netoli nuo miesto centro, bet toliau nuo miesto šurmulio. Pro langą matėmę didingąjį Panteoną, kuriame ilsisi daug prancūzų garsenybių. Čia ilsisi Volteras, Pjeras ir Mary Ciurie, Aleksandras Diuma, Žanas Žakas Ruso, Viktoras Hugo bei Emilis Zolia.
Ilga ir pilna įspūdžių diena. Atkeliavę iki savo gyvenamosios vietos norėjome tik valgyti. Tad užsukome į vietinę parduotuvę nusipirkt ką nors skanaus, nes turėjome galimybę gamintis patys. Vyrai pirmiausia pastebėjo, kad brangus alus. Skardinė alaus kainuoja daugiau kaip 2 eurus. O visos kitos kainos labai panašios kaip pas mus – Lietuvoje. Žvelgdami pro langą į Panteono kupolą, tolumoje matydami Eifelio bokštą, kirsdami vakarienę ir dalindamiesi įspūdžiais, jau planavome ir kitą dieną. Mūsų laukė Versalis.
Versali, mes atvykstame !!!
Užpavydėjau… lauksiu tęsinio