Pasidalink per Facebook!

Ankstyvas rytas Paryžiuje. Pabudome nuo šiukšliavežės keliamo triukšmo. Beje, šiukšles čia veža kiekvieną rytą. Tiesa, vertėtų paminėti, kad naktinis gyvenimas virte verda. Mažos kavinukės, esančios mūsų gatvėje buvo pilnut pilnutėlės žmonių. Šurmulys lyg turguje – visi šnekasi, bendrauja. Kas stovėdamas, kas sėdėdamas, kas lauke, kas viduje. Kainos visai ne lietuviškos. Bokalas alaus gali atsieiti nuo 8 iki 15 eurų. Bet gatvės šurmulys mums miegoti visai netrukdė, nes mes buvome pavargę ir pilni įspūdžių.

  

Koks gi rytas be prancūziškų raguolių (croissant). Mums taip pasisekė, raguolių kepyklėlė tiesiai po langais. Dirba nuo 7 val. ryto. Raguolis kainuoja 0,90 eurų. Kaip gi nepaskanauti dar kokių nors gardėsių. Tad pusryčiai buvo išties saldūs. Prie kavos raguoliai (croissant) ir eklerai. Eklerai pasakiško skonio, dideli, šviežutėliai… mmm… pirštelius aplaižysi. Kainuoja nepigiai – beveik 3 eurus, bet skonis to vertas.

Papusryčiavę išsiruošėme pasivaikštinėti po savo kvartalą. Jaukus, mažomis gatvelėmis, daug mažų jaukių parduotuvėlių ir kavinukių. Lotynų kvartale yra vienas garsiausių Sorbonos universitetas, prestižiniai licėjai, kuriuos lanko būsimas prancūzų elitas.  Kvartalą puošia nuostabaus grožio bažnyčia.

  

Mūsų kryptis – Versalis. Kad iki jo nukaktume, tenka susipažinti su Paryžiaus metro. Labai patogus, paprastas ir gan greitas susisiekimo būdas. Reikia tik žinoti, kur nori nukeliauti ir kur esi. Metro bilietas kainuoja 1,80 euro. Perkant visą komplektą, t.y. 10 bilietų, kainuos 14 eurų. Beje, šie bilietai tinka važiuojant miesto autobusais ir miesto traukiniais. Tad sėdom į metro ir nurūkom. Teko porą kartų persėsti į kitos linijos metro, kad nuvažiuotume iki autobuso, kuris veža iki Versalio. Autobuso teko šiek tiek palūkuriuoti. Jau įsėdome, jau važiuojame ir, pavažiavus kelias stoteles, vairuotojas visų prašo išlipti, nes jis toliau nevažiuos. Ogi, pasirodo, vyksta kažkoks bėgimo maratonas Paryžius–Versalis, todėl eismas toliau uždraustas. Na, bet mes, pilni jėgų ir energijos, nusprendėme žingsniuoti pėsčiomis. Iki rūmų – 5 km. Gražus, medžio alėjom apsodintas pėsčiųjų takas vedė tiesiai į Versalį. Rūmai šiek tiek ant kalno, tad matosi jau iš toliau. Pirmiausia į akis krito žmonių knibždėlynė. Rūmai atrodė lyg apgulti. Praėję pro pirmuosius vartus, pamatėme, kad per visą rūmų aikštę viniojasi eilė norinčių patekti į rūmus ir sodus. Gerai, kad mes keliese, tai vieni atsistojo lūkuriuoti eilėje, o kiti nuėjo pirkti bilietų. Įėjimas į rūmus kainuoja 15 eurų, duoda ir audiogidą. Pasivaikščiojimas po sodus – 9,5 euro. Eilėje prastovėjome daugiau nei valandą. Visur, kur tik būriuojasi daugiau žmonių, prie visų lankomų objektų teko matyti vaikštinėjančius ginkluotus karius.

     

Pagaliau patekome į rūmus. Tai didžiausi  rūmai Europoje. Juose vienu metu telpa 20 tūkst. žmonių. Šie rūmai simbolizuoja Karaliaus Saulės viešpatavimo šlovę. Juose Karališkoji koplyčia, opera, karališkosios šeimos atstovų miegamieji ir kabinetai, Veidrodžių salė, kurioje būdavo pažymimos svarbios valstybinės progos. Rūmų didybė užburia. Vaikščiodamas po visas tas sales, matydamas to laikotarpio baldus, paveikslus ir kitas interjero detales, pasijunti lyg pasakoje. Kiekvienas menės, kabineto, salės, miegamojo kampas išpieštas, išdekoruotas iki smulkmenų. Be galo gražu ir įspūdinga.

Įdomumo dėlei galima būtų paminėti, kad didžioji dalis turistų – japonai, kinai ar korėjiečiai. Sakyčiau, nėra labai mandagūs. Braunasi, stumdosi ir, jei nori kur praeiti, tai nei atsiprašau nepasakys. Ir su savo asmenukėmis iš proto gali išvesti. Tiesiog įvairiomis pozomis, įvairiais rakursais, įvairiomis veido išraiškomis jie tomis „lazdomis“ fotografuoja save.

Visą pusdienį mes pravaikštinėjome po rūmus besiklausydami audiogido pasakojimų. Pro rūmų langus galima buvo pasigrožėti nuostabiaisiais Versalio sodais. Viskas kėlė nuostabą ir susižavėjimą. Juk visa tai sukūrė žmonės!!! Rūmus palikome jau jiems beužsidarant. Laukė ilga kelionė į lotynų kvartalą. Visa laimė, autobusas jau važiavo iki rūmų, tad mūsų kelionė atgal buvo lengvesnė. Autobusu, paskui metro, dar paėjėti ir mes jau vietoje. Šį kartą nusprendėme užsukti pavakarieniauti ir paragauti paryžietiškų patiekalų. Vakarienė žmogui gali kainuoti nuo 15 iki 22 eurų. Ragavome prancūziškos svogūnų sriubos, kepto viščiuko ir žuvies, o desertui – karamelinio kremo. Po ilgos dienos buvo išties skanu. Rytoj laukė Eifelio bokštas, Mulen Ružas, miuziklas ir kiti Paryžiaus malonumai…

Neringos Kleniauskienės nuotraukos

 

Ankstyvas rytas Paryžiuje. Pabudome nuo šiukšliavežės keliamo triukšmo. Beje, šiukšles čia veža kiekvieną rytą. Tiesa, vertėtų paminėti, kad naktinis gyvenimas virte verda. Mažos kavinukės, esančios mūsų gatvėje buvo pilnut pilnutėlės...