Broliai, nykštukai su snieguole ir mes
Kalėdos toks laikas, kai norisi būti kartu artimųjų rate, su šeima, su draugais. Norisi daryti tik gerus darbus, džiaugtis vienas kitu, būti paslaugiam, būti šventiškai nusitiekusiam. Norisi tikėti užgimsiančiu Stebuklu prakartėlėje, norisi tikėti pasaka.
Smagu, kad ir miestas gyvena tokiomis nuotaikomis. Baltaskarė prie „Širvintos“, Kalėdų senelio namelis paplūdimyje, pagaliau premjerinis kalėdinis spektaklis „Snieguolė ir septyni nykštukai“ pagal Brolių Grimų pasaką visai šeimai Kultūros centre. Šią gražią istoriją jau nuo vaikystės žino ko ne kiekvienas mažas ir jau paaugęs, o kiek įvairių kino filmų prikurta. Tad buvo labai įdomu prieššventiniu laikotarpiu, gruodžio 20 d., Širvintų kultūros centre pamatyti širvintiškių saviveiklininkų vaidinamą pasaką. Nors muzikinis spektaklis, sako, buvo rodomas dvi dienas (oficialiame skelbime buvo tik viena data), žiūrovų netrūko, salė buvo artipilnė. Spektaklio afišoje buvo skelbiama, kad kalėdinis spektaklis skirtas visai šeimai, tai ko ir reikia šiuo laikotarpiu. Neskaičiavau, bet sakoma, kad šiame spektaklyje vaidino ir dalyvavo beveik 50 aktorių. Jei ne šiuolaikinės informavimo priemonės, taip ir liktų nežinomas šio viso gražaus renginio režisierius. Pasirodo, kad visus saviveiklininkus: Kultūros centro darbuotojus, šokėjus ir savanorius subūrė ir muzikinį spektaklį režisavo šiuolaikinių šokių specialistė Odeta Žinienė. Va kokie universalūs specialistai darbuojasi mūsų kultūros židinyje.
Iš tikrųjų spektaklio būta labai dinamiško, veiksmas keitė veiksmą, spektaklio herojai, žiūrėk, keliauja rūmų menėmis, o staiga prieš akis iškyla paslaptingas ir bauginantis miškas. Sumaniai išnaudotos šiuolaikinės technikos galimybės, vaizdo projekcijos. Apgalvotai ir vientisai sudėlioti scenarijaus niuansai: šokiai, mizanscenos, personažų vaidyba, scenografija. Galima tik pasidžiaugti Justino Blažio, Dovilės Žalpytės, Kornelijos Kojalaitės, Povilo Daugėlos, Gusto Miliuko, Pauliaus Markevičiaus, Junos Žinytės, Airos Kananovičiūtės, Domantės Sereikaitės, Mortos Indriulionės, Emilijos Pečiulytės, Rusnės Miliukaitės, Erikos Mažulytės, Martynos Ragauskaitės, Kamilės Liekytės ir kitų aktoriniais sugebėjimais. Atskirai pagirti reiktų drąsius, vikrius ir labai artistiškus nykštukus, iš tiesų, kiekvienas buvo reikalingas ten kur buvo. Šiuolaikinių šokių grupės „So“ šokėjos Emilija Striško, Austėja Repečkaitė, Gustė Gudelytė, Ieva Juodviršytė, Kornelija Kolosovaitė, Evilija Šilinskaitė, Barbora Indriulionė, Aira Terechovaitė, Goda Navickaitė, Odeta Ragauskaitė, Emilija Masilionytė, Urtė Jarašiūnaitė, Neila Meškutavičiūtė, Rugilė Pociūtė, Modesta Bakšanskytė, Airida Pučinskaitė, Karolina Urbanavičiūtė greitai persikūnydavo iš vieno masinės scenos personažo į kitą. Tikriausiai nebus suminėti visi prisidėję prie šio spektaklio pastatymo, nes oficialiai skelbime nieko nebuvo, tačiau reiktų paminėti ir spektaklio asistentes: Juliją Judeikytę ir Živilę Lenčiauskaitę, garso ir šviesų operatorių Paulių Kiškiūną, vaizdo projekcijų specialistą Dmitrijų Golubevą, scenografijos gamintoją Kęstutį Taparauską.
Visgi, norisi pažymėti kelis dalykus, kurie leistų toliau tobulėti ir kurti gražius spektaklius kitoms šventėms: galbūt vertėtų geriau apgalvoti spektaklio turinio tinkamumą mažamečiams žiūrovams, nes ikimokyklinukams buvo sudėtinga suprasti sušiuolaikintus pasakos niuansus, trūko vaikiškumo, paprastumo. Kitas dalykas – bilieto kaina, ar iš tikrųjų jis turi būti toks? Kas nustato bilieto kainos dydį? Manytina, kad nei spektaklio režisierė, nei aktoriai, nei padėjėjai negavo atskiro honoraro iš šių surinktų pinigų (jei klystų, didžiai atsiprašau, viešumas padėtų, kad nebūtų tokių nesusipratėlių), o už Kultūros centro išlaikymą yra atsakinga Savivaldybė, kuri ir taip gyvena iš visų mūsų mokamų mokesčių, tad užkaišioti skylėtą Kultūros centro biudžetą nederėtų eilinių širvintiškių, jų vaikų pinigais. Jei kas galvojate kitaip, mielai padiskutuočiau.
rūko informacijos ir apie spektaklio režisierių, dalyvius, pagaliau šis spektaklis, kaip paaiškėjo pasiieškojus informacijos, yra kažkokio vykdomo projekto dalis. O kokio? Neaišku.
Dar kelios klaidos skelbime, pvz.: ne broliai Grimai, o Broliai Grimai, skaitmenį 7 reiktų rašyti žodžiu „septyni“, bet spektaklis dėl to nesumenko.
Gyvename, mokomės, klystame, taisomės ir toliau kuriame. Sėkmės kūrėjams, gražių akimirkų žiūrovams ir naujų vadybinių atradimų administratoriams. Su šventėmis!
„Širvio“ informacija parengta pagal feisbuke rastas žinias
Parašykite komentarą