„Būkime atsakingi ir sąmoningi…“
Sveiki, savo šeimoje auginame tris vaikučius, visi kol kas dar ikimokyklinio amžiaus. Rašau jums, nes „Širvyje“ radau straipsnį dėl reikalavimo grąžinti lengvatas Širvintų rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kvietimą pasirašyti peticiją.
Žinoma, kad puoliau pasirašyti, džiaugiausi tokia iniciatyva, kad mamos neliko abejingos. Jei jau Širvintų rajono savivaldybė save pristato kaip jauniems žmonėms, jaunoms šeimoms patrauklų rajoną, jei jau rajono galva teigia, kad čia daugėja gyventojų, ir ypač jaunų žmonių, tai kodėl priimami tokie sprendimai, kurie kaip tik ir užkerta kelią jaunoms šeimoms čia gyventi. Žinoma, kad kalbu apie tas lengvatas, kurias iki lapkričio mėnesio turėjo visos daugiavaikės šeimos. Nenoriu leistis į ilgas diskusijas, į ilgus išvedžiojimus dėl šios lengvatos reikalingumo, jos reikšmingumo šeimai. Kiekvienas euras jaunai šeimai yra reikšmingas, todėl tai ir sukelia tokį atgarsį visuomenėje. Žinoma, šis visuomenės atgarsis galėtų būti kur kas gausesnis, ne tik šimtas penkiasdešimt pasirašiusių elektroninėje peticijoje.
Kyla klausimas, ar visiems likusiems yra gerai kaip yra ir nieko daryti nereikia, ar tai reiškia, kad kainas už ugdymą reiktų ir dar labiau padidinti, kad pradėtume galvoti, kas vyksta? Negi širvintiškiai ir ypač jauni žmonės yra tokie viskam abejingi, o gal atvirkščiai, pritariantys bet kokiems valdžios sprendimams, tarsi pasiteisindami sau: miestas gražėja, eglutė baltai žibsi ir t.t. Bet juk už šį grožį sumokame mes visi dirbantys auginantys vaikus, mokantys dabar jau už darželį vos ne dvigubą kainą ir neturėdami jokių lengvatų. Jeigu jau taip, tai aš pasisakau už paprastą eglę, kad rajono valdžia galėtų pinigus skirti darželio, kad ir kosmetiniam, bet remontui, pasisakau už, kad ir menkesnį, bet pagal savo kišenę miesto papuošimą, bet už lengvatas daugiavaikėms šeimoms ir darželyje, ir Meno mokykloje.
Ar ilgai visi tylėsime ir leisime su mumis elgtis kaip aklais kačiukais, kuriems tereikia pramogų. Juk mūsų vaikai yra to paties rajono ateitis, o valdžia taip elgdamasi tarsi sako, kad esame niekas, nes niekas nesitaria su mumis. Tas susirinkimas su darželio vedėja man asmeniškai tebuvo bandymas dumti akis. Tualetinio popieriaus, įvairių kanceliarinių prekių nešimas kaip buvo, tai ir liks. Žinoma, pavadinti jį savanorišku galima, tačiau kas nuo to keičiasi. Meluojame sau ir savo vaikams, o tai jau, dovanokite, amoralu.
Savo šiuo pasisakymu noriu kviesti visas šeimas susivienyti ir pakovoti, jei reikia už save, savo šeimą, mus turi išgirsti ir išklausyti merė, ji, prieš svarstant tokį klausimą, turėtų organizuoti atvirą diskusiją (bent jau suvaidinti, kad tokia diskusija vyko, nes žinome, kaip mūsuose kartais būna suvaidinama demokratija).
Baigdama dar kartą noriu paagituoti pasirašyti visus peticijoje už mūsų visų gerovę. Būkime atsakingi ir sąmoningi, kad mūsų vaikai turėtų gerą pavyzdį, kaip turime gyventi demokratinėje santvarkoje ir būti atsakingi už savo teises ir pareigas.
Mama Giedrė
Parašykite komentarą