Dėkingi Avižonių bendruomenei
Straipsnis buvo išspausdintas birželio 6 d. laikraščio „Širvis“ 22-ame šių metų numeryje.
Gegužės 26-oji mums, prieš 41 metus baigusiems Buivydiškių TŪT zootechnikos specialybės kursą, ilgaI liks įsimintina data. Tai buvo mūsų grupės susitikimas, pirmas po 26-erių metų. O ir ankstesniuose susibėgimuose dalyvavo ne visi, todėl kai kurie veidai nematyti visus 41 metus. Nekantrus laukimas neleido nusiraminti: ar prisiminsim, ar pažinsim vieni kitus, ar turėsim apie ką kalbėti? Prabėgę metai juk koregavo kiekvieno gyvenimą, keitėsi šeimyninės padėtys, gyvenamosios vietos, veiklos kryptys. Kai kurie liko ištikimi įgytai specialybei ir veiklos krypčiai. Bet mūsų tarpe šiandien yra ir ūkininkų, ir verslininkų, ir pedagogų ir prekybininkų – tikrai nemenka įvairovė ir, atrodytų, mažai kas bendro. Tad nieko keisto, kad šalia nekantraus džiugesio būta ir nemažai abejonių.
Smagu, kad tikrovė visas abejones bemat pašalino. Gal ne visada lengvai, bet tikrai pažinom vieni kitus, o kalboms ir šurmuliui nebuvo galo. Išsipasakojom prabėgusių metų džiaugsmus ir liūdesius, suskaičiavom vaikus ir anūkus, kvatojomės ir braukėm ašaras. Didelis ačiū Irenai, Reginai ir Gintui, kurie, pradžioje nutarę, kad trys jau pakankamas skaičius susitikimui, visgi nusprendė paieškoti daugiau bendraminčių ir tarsi karoliukus ant siūlo pradėjo verti adresus ir kontaktus. Vienas „atrastasis“ pridėdavo kitą (o kai kas ir keletą) „karoliuką“ ir gana greitai paaiškėjo rezultatai. Kokie gi jie?
Iš 32 diplomantų, penkių, deja, nebesutiksime čia, jie mūsų lauks kažkur tenai, anapus nežinomybės. Gintai, Vladai, Birute, Algi, Valentinai – mes jus prisimename ir mylime, ilsėkitės ramybėje.
Iš likusių 27 atvyko 19. Likęs aštuonetas teisinosi įvairiai: nuo suplanuotų kelionių ir prastos sveikatos iki „man visiškai neįdomu“. Na, neįdomu ir nereikia, prievarta mielas nebūsi.
Galima pasidžiaugti, kad kai kurie dalyvavo ir neakivaizdžiai. Šventojoje poilsiautojus priimantis bendramokslis atsiuntė linkėjimus ir kvietimą apsilankyti vasarą. Alfredai, linkėjimai ir tau, manau, tikrai šį sezoną sulauksi seniai nematytų veidų. Kulvoje uogynų plantacijas puoselėjanti ūkininkė su geriausiais linkėjimais atsiuntė ir nuostabaus naminio, 2010 metų gamybos aviečių vyno. Onute, tavasis „Onutės vynas“ tiesiog nepakartojamas. Važiuodami pro šalį, tikrai sustosime jo nusipirkti.
Prabėgę metai išblaškė mus po visą Lietuvą. Į susitikimą rinkosi dalyviai iš Vilniaus, Širvintų, Ukmergės, Kaišiadorių, Kauno, Ignalinos, Trakų, Varėnos, Vilkaviškio, o Irena net iš tolimosios Airijos atkako. O jau lauktuvių įvairumas ir skanumas! Netrūko ne tik įmantriausių parduotuvinių skanėstų, bet ir šviežio medaus bei naminio sūrio. Seilė tįsta ir dabar prisiminus…
Be didelių dvejonių buvo sutarta, kad renkamės mūsų rajone. Kadangi bendrakursis Algis yra aktyvus Avižonių krašto bendruomenės narys, jis ėmėsi iniciatyvos ir pasiūlė rinktis Avižonių bendruomenės namuose. Esame labai dėkingi svetingiesiems avižoniškiams, mielai įsileidusiems mus ir karštą dieną pasiūliusiems jaukias, vėsias patalpas su visais reikiamais patogumais. O vakare jų šaunioji kapela surengė to-okį koncertą, kad visi, pamiršę brandų amžių, leidosi šokti taip, kad net grindys lingavo. Dar kartą ačiū jums, avižoniškiai!
Blynas buvo tikrai neprisvilęs. Dabar planuojam kitus susitikimus, puikiai suprasdami, kad ketvirčio amžiaus pertraukai laiko nebeturim. Nežinia, kaip viskas klostysis, gal taip smagu ir įdomu buvo dėl to, kad susitikom po ilgos pertraukos, gal kitam susitikimui vėl atsiras rimtų ir nerimtų kliūčių. Bet šį kartą buvo puiku ir dar kartą ačiū visiems, prisidėjusiems prie organizavimo, taip pat visiems, radusiems laiko ir noro susitikti. Ačiū, ačiū, ačiū!
Janina PUKIENĖ, susitikimo dalyviu vardu
Parašykite komentarą