Pasidalink per Facebook!

Po tragiškų  įvykių Kėdainiuose, kai Saviečių kaime 36 metų tėvas į šulinį įmetė savo  keturių mėnesių ir dvejų metų vaikus, „Širvio“ skaitytojai aktyviai ėmė domėtis, ar mūsų rajono institucijos pakankamai dirba, kad išvengtų panašios tragedijos rajone. Širvintų rajone yra 133 socialinės rizikos šeimos, kuriose gyvena 246 nepilnamečiai vaikai. Praėjusiais metais iš socialinės rizikos sąrašo buvo išbraukta 21 šeima ir į jų vietą įrašyta tiek pat naujų šeimų.

Padėtis Socialinių paslaugų centre

Socialinės darbuotojos, dirbančios su socialinės rizikos šeimomis mūsų rajone, tiesiogiai pavaldžios Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro vadovui.  Gruodžio 8 d. savo noru iš Socialinių paslaugų centro direktorės pareigų pasitraukė ilgus metus šiam centrui vadovavusi, gausybę mokymų, viešinimo renginių ir išvykų organizavusi, pati aktyviai dalyvavusi daugelyje bendruomenių, vaikų dienos centrų bei kitų organizacijų, dirbusių šeimos gerovės srityje, renginiuose Aldona Bubelevičiūtė.

Centro padalinio vadovei socialiniams reikalams Elvyrai Karickienei, šiuo metu nedirbančiai dėl ligos, jokios pareigos taip pat nepriskirtos. Grįžusi po ligos, buvusi padalinio vadovė socialiniams reikalams taip pat neteks darbo vietos. Šiuo metu A. Bubelevičiūtę pakeitė laikinai einanti direktorės pareigas Stasė Bareckienė, socialdemokratė, Širvintų kultūros centro laikinai einančios direktorės pareigas Rytės Bareckaitės (priklausančios Darbo partijai) mama.

Su žiniasklaidos atstovais l. e. Socialinių paslaugų centro direktorės pareigas S. Bareckienė bendrauja nenoriai. Primygtinai skatina visus klausimus teikti raštu, aiškindama tuo, kad Socialinių paslaugų centras neturi atstovo spaudai. Šį bei tą iš S. Bareckienės pavyko išpešti. „Su socialinės rizikos šeimomis dirba 9 socialiniai darbuotojai. Jų nepakanka kokybiškų paslaugų teikimui užtikrinti. Reiktų ne kontroliuojančias institucijas kurti, o didinti socialinių darbuotojų skaičių, mažinti jų darbo krūvį. Vienas darbuotojas 16 ar 20 šeimų aptarnauti nepajėgus. Lankydamos šeimas, socialinės darbuotojos naudojasi savo nuosavais automobiliais. Tai irgi problema”, – teigė S. Bareckienė.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbas

Širvintų rajono savivaldybėje už Vaiko teisių apsaugą iki optimizacija pavadintos Savivaldybės struktūros pertvarkos buvo atsakingas Širvintų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS), kuriam ilgus metus vadovavo patyrusi specialistė Ramunė Vidmantienė. Naujos rajono valdžios ir Širvintų rajono tarybos daugumos, kurią sudaro 10 Darbo partijos narių, viena konservatorė ir vienas liberalų atstovas, sprendimu Širvintų rajono savivaldybės posėdyje, vykusiame 2015 metų rugpjūčio 4 d. svarstyto klausimo „Dėl didžiausio leistino Širvintų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, skaičiaus nustatymo ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ sperndimu Nr. 1-103 Vaiko teisių apsaugos skyriaus rajone nebeliko. Skyrius buvo panaikintas nepaisant posėdyje dalyvavusio vyriausybės atstovo Audriaus Skaisčio įspėjimo, kad taip pažeidžiami įstatymai ir perspėjimo, kad dėl šio sprendimo priėmimo kreipsis į teismą.

Šiuo metu veikia  Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyris, kurio vadove paskirta Giedrė Vaičiūnienė, iki šiol dirbusi Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiaja specialiste. VTAS vyriausiąjį specialistą Tadą Žiedavainį pakeitė Lina Ožiūnienė, dirbusi Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio skyriaus vyriausaja specialiste. Tadui Žiedavainiui buvo pasiūlyta dirbti Žemės ūkio ir turto valdymo skyriuje, registruoti žemės ūkio techniką. Specialistas, turintis patirtį socialinio darbo srityje, savo noru išėjo iš darbo.

Paklausta, kaip Vaiko teisių apsaugos poskyris pasiruošęs dirbti nauja sudėtimi, poskyrio vadovė G. Vaičiūnienė atsakė, kad žiniasklaidos atstovams jokios informacijos neteiks ir pasiūlė kreiptis į Viešųjų ryšių vyriausiąją specialistę Aušrinę Miliukaitę-Janovskienę. Mūsų lankymosi Savivaldybėje dieną, A. Miliukaitė-Janovskienė atostogavo. Todėl grįžome pakalbinti naujos sudėties Vaiko teisių apsaugos poskyrio specialistų. Poskyrio vadovė iš kabineto išbėgo vos tik žurnalistei  pradėjus klausinėti. Po keletos minučių  darbuotojos, likusios kabinete ir sutikusios bendrauti su „Širvio“ atstove, buvo nedelsiant iškviestos: viena– išvykti su mero pavaduotoja Irena Vasiliauskiene į socialinės rizikos šeimą, o kita– pokalbiui pas Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorę I. Baltušytę-Četrauskienę.

Per trumpą pokalbį pavyko sužinoti, kad vienintelė darbuotoja, turinti patirtį vaiko teisių apsaugos srityje mūsų rajone, liko vyriausioji specialistė Rasa Dragūnienė, kuri neslėpė, kad šiuo metu dirba apsunkintomis sąlygomis, nes naująsias koleges tenka apmokyti darbui. „Žinote kokia pas mus padėtis. Trūksta darbuotojų. Padėtis yra sudėtinga. Lina su vicemere ruošiasi vykti šiandien į šeimą, kurioje sunki padėtis. Šeima neturi malkų. Reikės spręsti ką daryti,“– teigė Rasa Dragūnienė.

Vaiko teisų apsaugos vyriausiosios specialistės nuogastavo, kad mūsų rajono socialinės darbuotojos turi per didelį skaičių socialinės rizikos šeimų. Yra tokių šeimų, su kuriomis tenka dirbti vos ne kasdien, o mūsų rajono socialiniam darbuotojui tenka nuo 13 iki 17 tokių šeimų. Šeimų skaičius priklauso nuo seniūnijos dydžio. Stiprių skaudulių socialinės darbuotojos turi ne po vieną. O dar yra taip, kad viena sudėtinga šeima gyvena Medžiukuose, o kita – Barskūnuose. Namas prie namo nestovi, o darbuotojos važinėja savo automobiliu. Ar kurui joms skiriama, gali pasakyti Socialinių paslaugų centras. – aiškino padėtį Lina Ožiūnienė – Jei žmonės žino apie smurtą prieš vaikus, darbo metu gali kreiptis į mus arba į policiją. Tuomet policijos pareigūnai ima mus kartu ir vykstame į šeimą tirti situacijos. Labai aktyviai reguojame į skundus ir aš pati su pareigūnais važiuoju į nurodytas šeimas.“

Anot specialisčių, jei moteris yra mušama, pirmiausia ji turi kreiptis į policiją, kuri visą parą reaguoja į iškvietimus.

Policija reaguoja į gyventojų iškvietimus

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų skyriaus vadovas Erik Jalovik visuomet  kompetentingai ir geranoriškai aptaria visus „Širvio“ atstovams rūpimus, su teisėsauga susijusius klausimus. Ir šį kartą paprašytas papasakoti, kaip teikiama pagalba smurtą patiriančioms šeimoms, sulaukėme išsamaus atsakymo, koks vaidmuo tokiose situacijose tenka  policijos  pareigūnams. Gavę signalą apie šeimoje vykstantį smurtą, policijos pareigūnai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu nedelsiant vyksta į šeimą. Jeigu įvykis pasitvirtina ir yra smurto požymių, policija pradeda ikiteisminį tyrimą. Jis pradedamas neatsižvelgiant į nukentėjusiosios ar nukentėjusiojo pageidavimus. Policija gali pradėti ikiteisminį tyrimą savo nuožiūra, jei mato smurto požymius ar grėsmę. „Mes galime pasiūlyti nukentėjusiam asmeniui pagalbą. Specializuoti centrai veikia nuotoliniu būdu, jie yra Vilniuje, bet, esant reikalui, atvažiuoja ir čia.“ – aiškina E. Jalovik. Paklaustas, ar policijos pareigūnai kreipiasi į Širvintų rajone esantį Krizių centro poskyrį, vekiantį Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre, atsakė, kad kiekvienu atveju Širvintų policijos skyrius iš karto skambina į Vilniuje veikiantį specializuotos pagalbos centrą. Nukentėjusiems specializuoti centrai pasiūlo nakvynę, psichologo konsultaciją ir kitą pagalbą.

„Policija turi teisę išvežti smurtautoją iš šeimos, sulaikyti 48 valandoms, pristatyti į teismą ir skirti atitinkamą kardomąją priemonę. Pavyzdžiui, nesiartinti prie nukentėjusios, gyventi skyriumi nuo nukentėjusios iki bylos pabaigos. Jei smurtautojas pažeidžia kardomąją priemonę, policija vėl gali jam taikyti baudžiamąją atsakomybę, pradėti naują ikiteisminį tyrimą ir skirti griežtesnę kardomąją priemonę. Kuo greičiau stengiamės bylą atiduoti į teismą. Jei būtina medicininė ekspertizė, procesas pailgėja. Teismo metu kaltininkui būna nustatytas įpareigojimas: išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei jis gyvena su nukentėjusiuoju; nesiartinti prie nukentėjusiojo, neieškoti kontaktų su juo. Smurtautojas, net būdamas savo namų savininku, privalo išsikelti.“ – toliau pasakoja Širvintų policijos komisariato viršininkas E. Jalovik.

Praėjusiais metais Širvintų rajone apytiksliai 50 smurtautojų buvo išvežti iš namų, kuriuose smurtavo. Policija stengiasi bent trumpam laikui uždaryti smurtautoją tam, kad bent suspėtų išsiblaivyti. Nuo balandžio 1 d. jau nebus taikomas administracinis areštas už administracinės teisės pažeidimus. Smurtautojai bus baudžiami pagal Baudžiamąjį kodeksą. Pasak policijos viršininko, už smurtavimą artimoje aplinkoje baudos nėra griežtos. Nusižengus pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnį, t. y. nežymiai sutrikdžius sveikatą artimam giminaičiui arba artimoje aplinkoje esančiam asmeniui, baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu (nuteistasis stebimas ir prižiūrimas probacijos tarnybos, taip pat, jei besimokantis asmuo, tai įpareigojamas tęsti mokslus, o bedarbis – įsidarbinti), areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Realiu laisvės atėmimu dažniausiai nebaudžiama. „Policijai trūksta priemonių pažeidėjui stebėti ir kontroliuoti. Apyrankių su palydoviniu signalu tikrai trūksta mūsų ekipuotėje.“ – teigė E. Jalovik.

Smurto atveju, ypatingai jei toje aplinkoje yra vaikų, Širvintų policijos skyrius bendradarbiauja su Širvintų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos poskyriu, Socialinių paslaugų centru ir su Psichikos sveikatos centru.

Padėtis seniūnijose

Šia tema pakalbinome visų aštuonių Širvintų rajone veikiančių seniūnijų seniūnus. Teiravomės, ar seniūnija turi transportą ir suteikia jį socialiniams darbuotomas, lankantiems seniūnijoje gyvenančias socialinės rizikos šeimas. Vieni kalbėjo atviriau, kiti sausai atsakė į užduotą klausimą, tačiau iš visų sulaukėme tokio paties atsakymo – socialiniai darbuotojai pavaldūs ne seniūnijoms, o Socialinių paslaugų centrui ir visos socialinės darbuotojos socialinės rizikos šeimas lanko savo nuosavais  automobiliais.

Pirmą kalbinome Alionių seniūną Sigitą Bankauską, šiuo metu taip pat pavaduojantį Zibalų seniūną. Zibalų seniūnas Ričardas Putrimas buvo perkeltas į Savivaldybę. Iš seniūno, po pertvarkos, vadinamos „optimizacija“, jis tapo Viešosios tvarkos ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoju. „Socialiniai darbuotojai pavaldūs Socialinių paslaugų centrui. Seniūnijai jie nepriklauso. Šeimas socialiniai darbuotojai lanko savo automobiliais. Jei yra ekstra atvejis, seniūnija padeda ir nuveža į šeimą seniūno automobiliu.“ – teigė S. Bankauskas.

Čiobiškio seniūnas Virginijus Niekis: „Socialiniai darbuotojai dirba nuosavais automobiliais. Pagal galimybes padedame. Tuomet turiu socialinę darbuotoją vežti savo darbo metu, nes automobilį vairuoti įgaliojimą turiu tik aš. Kuras taip pat yra limituotas. Mūsų seniūnijoje dažnai lankyti šeimas padeda įgaliotinis.“

Musninkų seniūnijos seniūnė Birutė Jankauskienė: „Darbo metu, kai prašo socialinis darbuotojas, tai nuvežu, kur reikia. Būna, kad važiuoja su įgaliotiniu. Kai mes negalime, važiuoja savo nuosavu automobiliu. Ji ne visada prašo pagalbos.“

Gelvonų seniūnijos seniūnas Lionginas Juzėnas: „Kai reikia, lankau tas šeimas, važiuojame kartu. Atskiro automobilio socialiniam darbuotojui neturime, ji važiuoja nuosavu automobiliu. Pasitaiko, kad važiuoju pro šalį, tai ir vienas sustoju, aplankau, pakalbinu. Socialinei darbuotojai kartais vienai važiuoti į šeimas pavojinga. Nors dažniausiai dienos metu, darbo laiku jie dar išsilaiko blaivūs. O va kai baigiasi darbo laikas, tada palūžta ir, žiūrėk, jau neblaivus.“

Jauniūnų seniūnijos seniūnas Vidmantas Grinius: „Socialinė darbuotoja darbuojasi savo automobiliu. Kartais būna paprašo pagalbos ir manęs, bet dažniausiai neprašo. Iš tikrųjų, kad būtų efektas, reikia daugiau dirbti su krizine šeima. Dažniau ją lankyti. O socialinė darbuotoja turi tų šeimų daug, mūsų seniūnija didelė, atstumai dideli. Automobilis tikrai būtina priemonė darbui.“

Kernavės seniūnijos seniūnas Stanislovas Gadakauskas: „Žinau visas mūsų seniūnijos šeimas. Mes jų turime 5. Nedaug palyginti, bet socialinės darbuotojos seniūnijoje neturime. Mūsų šeimas lanko Musninkų seniūnijoje dirbanti socialinė darbuotoja Sigutė. Jei prašo, kartais galiu padėti. Pats turiu vežti savo darbo metu, nes esu pats atsakingas už automobilį.“

Širvintų seniūnijos seniūnė Laimutė Griškienė: „Turime dvi socialines darbuotojas. Jos šeimas lanko savo automobiliais. Pasitaiko, kad važiuojame kartu, jei tenka važiuoti viena kryptimi. Manau, didžiausia bėda yra nedarbas ir girtuoklystė. Sunku rasti būdą girtavimui sustapdyti. Na, nebeduodame gyrnųjų, už pašalpas skiriame maistu ar kortele, tai gi jie labai išradingi. Randa būdų, kaip tuos pinigus išsigryninti ir po to vėl prisiperka alkoholio. Pinigų kontrolė nepadeda.“

Širvintų rajone, kaip ir daugelyje rajonų, trūksta socialinių darbuotojų, norinčių dirbti su socialinės rizikos šeimomis. Jie, kaip ir daugelyje savivaldybių, kurioms tiesiogiai priklauso seniūnijos biudžetas, neturi darbui skirto transporto, privalo turėti savo nuosavą automobilį, kuriuo lanko socialinės rizikos šeimas, ir mokėti vairuoti, nes neturi nei palydovo, nei vairuotojo. Darbo krūvis milžiniškas, atstumai tarp lankomų šeimų dideli, o dar ta pati socialinė darbuotoja turi pildyti daugybę dokumentų, susijusiu su jos darbu šeimose. Nuolatos reikia pildyti šeimos aplankymo aktą, pokyčių analizę, sudaryti pagalbos teikimo planą, užpildyti buities tyrmo aktus, lėšų paskirstymo planą toms lėšoms, kurių neduoda paramos gavėjui į rankas, konsultavimo ir informavimo dokumentus bei metines ataskaitas. Tokį darbo krūvį turėdamos, socialinės darbuotojos negauna tikslinio priedo, skirto būtent kuro išlaidoms. Merės Živilės Pinskuvienės teigimu, seminarai ir mokymai tėra laiko švaistymas „prie kavutės bei saldainių”. Vadinasi, kvalifikacijos kėlimo mūsų rajono socialiniai darbuotojai gali neplanuoti. Jau nekalbame apie savipagalbos grupes ar bendrą situacijų analizę. Ar esant tokiai situacijai galime teigti, kad mūsų rajone padaryta viskas, kad neįvyktų Kėdainių tragedija? Tikrai ne.

Po tragiškų  įvykių Kėdainiuose, kai Saviečių kaime 36 metų tėvas į šulinį įmetė savo  keturių mėnesių ir dvejų metų vaikus, „Širvio“ skaitytojai aktyviai ėmė domėtis, ar mūsų rajono institucijos pakankamai...