Naujausios žinios

Demokratijos šventė širvintietiškai

Nomedos Drazdienės piešinys

Straipsnis buvo išspausdintas  lapkričio 7 d. laikraščio „Širvis“  43-ame šių metų numeryje.

Sveiki, mielieji mano. Prasidėjo paskutinysis rudens mėnuo, o tai reiškia, kad gretai sulauksime mėgstamiausių metų švenčių. Kaip sakoma: jei švęsti, tai švęsti. Kuo anksčiau pradėsi, tuo ilgiau švęsi, kuo ilgiau švęsi – tuo laimingesnis, būsi pailsėjęs (bent jau taip turėtų būti), bet bus garantuotai kitaip. Štai ašai mintiju, kad senokai Širvintų padangėje kokia šventė bevyko. Kažkada, rugsėjo pabaigoje, rudens derlių paskaičiavom, koncertuko pasiklausėm, o va spalio mėnuo kažkaip ramiai nusirito. Buvo ten šioks kviestinių profesijų darbininkų susibūrimas, bet nieko masėms. Priprato jau Širvintų karalystės būrai kas mėnesiuką duonos ir žaidimų gauti, tatai ir mintiju, kas čia koją ar pagalį vis kaišioja, kad mėnesinių pramogų sumažėjo. Gerai, kad bent mėnesio pabaigoje Kalėdų eglutę žiebsime, būsim turbūt net Vilnių perspjovę, ir ačiū Dievui. Širvintose bus ne tik gražiausia eglė per visą Lietuvą, bet ir Kalėdos čia prasidės, lai pavydi visi, juk nekožnam pabožnam karalystėje gyventi pagal savas tvarkas bei paliepimus. O šventė – tai toks visuotinis susirinkimas, skirtas švęsti ir ilsėtis. Šventės būna labai įvairios, priklausomai nuo rengėjų, aplinkybių, kuriomis į jas atvyksta žmonės.

Ašai išgirdau, kad šį savaitgalį buvo organizuota šventė Lietuvos mastu, vadinasi, ir Širvintose. Tikriausiai mūsų valdovės slapti gerbėjai ėmė ir ranką ištiesė nelaimėje, ėmėsi ir suorganizavo šventę, kad tik nenutrūktų taip puoselėta švenčių tradicija. Juk taip sunku ką nors naujo įskiepyti, prigydyti, įpratinti. O čia toks įdirbis švesiausiosios dvariškių buvo padarytas: ketverius metus būrai vis maitinti, linksminti, skatinti ir geruoju, ir piršto pagrumojimu švetėse dalyvauti. Taigi, siekdami bent kiek sumažinti tokio įdirbio subliuškimą, suorganizavo anie tokią šiokią atrakciją, dar pavadinimą, tiksliau temą sugalvojo – „Demokratijos šventė“. Ką ir bepridursi, varpinėje sėdėdamas daug visokių švenčių regėjau ir dalyvavau, bet tokios neteko. Užtatai kaip tinka mūsų pačiai pačiausiai skaidriausios ir šviesiausios valdovės karalystei – DEMOKRATIJOS. Labai ačiū sumąstytojui reiktų pasakyti, manau, kad kitus metus Širvintų karalystėje reiktų įvardinti demokratijos metais, juk tiek daug rinkimų vyks: ir savaldybės (siūlyčiau kol laiko yra, pervadinti į Valdovės vienvaldybės), ir mero (vėlgi reiktų pataisyti Valdovės), ir užusienio, iš kur parama vargšams būrams ateina, ir prezidento. Širvintų karlystė jau iš anksčiau demokratija garsėjo ir per Lietuvą nuskambėjo mūsų pasiekimai. Taip sakant, Demokratijos sostine galėtume skelbtis ir švęsti visus metus. Uch būtų šventimo, juk tiek daug mumyse yra tos kratijos paragavę, pirštus prikišę, kad būtų labai gera ir tikra šventė.

Drįsčiau pastebėti, kad tokia proga suteikia daug netikėčiausių ir keisčiausių bendravimo galimybių, priklausomai nuo šventės aplinkybių gali užsimegzti įvairūs ilgalaikiai ryšiai. O kur ryšiai, ten pažintys, ten naujos mintys, nauji projektai, naujos galimybės ir nauji sandoriai, galiausiai nauji pinigai. Na o kam pinigų nereikia? Tikriausiai man, nes tokias auksines, neįkainojamas mintis veltui žarstau, o kažkas naudojasi, bet, jei puodas gerai verda, košės visiems u ž t e k s . Taip, kad į sveikatėlę, naudokitės. Visgi neramu man ant dūšios pasidarė, reiks spavedotis, jaučiuosi tarsi svetimus marškinius apsivilkęs. Niekaip nesumoju, kaip čia man išsiaiškinti, kas tie Dmokratijos šventės sumanytojai. O jeigu tai ne mūsų karalystės valdovės draugai, o atvirkščiai, kokie nevidonai įsibrovėliai, kaip mano kompiuterininkas anūkas vadina – kakeriai, tyčia paskelbė tokią šventę. Tik pagalvokit, mintį man pametėjo ir manimi bando pasinaudoti. Va kaip su gerais žmonėmis elgiasi šiais laikais, širdį jiems atiduoti gatavas, o jiems tai nieko nereiškia. Reikės su Pranciška pasitarti, ji tokių visokių intrigų ir kelelių specialistė, gal bus aiškiau…

Visgi, pradėjus nuo šventės pavadinimo, reiktų ir scenarijų kokį pateikti, kad solidžiau atrodyčiau. Ašai nemėgstu ant vėjo kalbėti ir tuščiai žadėti: pasakiau – padariau ir toliau keliauju. Taigi reiktų pradėti švęsti nuo sausio pirmosios arba dar geriau – nuo eglės įžiebimo. Laiko tikrai pakaktų, juk tereiktų kokiam Kalėdų seniui visus pasveikinti ne su kiaulės metais, o su naujaisiais karalystės demokratijos metais, o ta proga galėtų ir mūsų valdovė šviesiausioji ne tik kalbą, bet kokią dainą užtraukti (čia aš kaip muzikantas siūlau), bet galima ir kalba apsiriboti, kad būrai nuo tokio dėmesio per daug neužriestų nosių.

Skubu kalbos kurti, kol minties nepamečiau, gal valdovė irgi pasinaudos.

Jūsų ypač demokratiškai nusiteikęs Varpininkas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*