Naujausios žinios

Didžiulė staigmena Vaikų dienos centre

D. Titovas

Straipsnis buvo išspausdintas kovo 14 d. laikraščio „Širvis“ 10-ame šių metų numeryje

Penktadienį, kaip visada, buvau Vaikų dienos centre. Pastebėjau, kad mūsų vadovė Elena ir Audronė kažko susirūpinusios vis dairosi į langus. Jaučiu, kažko laukia. Dramos būrelio mergaitės prisidažiusios, apsirengusios sceniniais drabužiais. Aš nieko nesupratau. Aš dabar nevaidinu. Maniau, tyčia mergaitės maivosi. Kitame kambaryje, kaip paprastai susirinkusios audžia juostas vis šaukdamos į pagalbą: „Audėja, audėja“. O mokytoja Zofija Jablonskienė, vadinama audėja, tik spėja patarinėti ir padavinėti ar žirkles, ar siūlus. Turi toji audėja kantrybės. Prie daugybės lėlių-raganų, mačiau ir jų siuvėją Liudmilą. Kaip Liudmila sukuria tas raganas, niekad nemačiau, bet jos atrodo puikiai, jei man reikėtų išsirinkti kurią vieną – negalėčiau, viena už kitą raganiškesnės. Yra net ant šluotos jojančių. Gražumėlis.

Jau norėjau užsiimti savo reikalais, kaip su vėjo gūsiu centro patalpose pasirodė nematytos tetos ir aukštas aukštas dėdė (gal krepšininkas, aš svajoju būti krepšininku, kad taip man tokį ūgį). Va, dabar supratau, ko laukė mūsų vadovės ir kodėl mergaitės buvo persirengusios. Išsiaiškinau, kad atvyko „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė, o tas aukštas dėdė – Sporto klubo tinklo „Impulsas“ generalinis direktorius Antanas. Į centro patalpas vos įnešė didžiulę dėžę, kas joje – neaišku. Pirmiausia pasiruošę aktoriai suvaidino „Katės namus“. Svečiams patiko, labai plojo, mergaitės su vadove Zina Stoniene dar pradėjo dainuoti, o man labai rūpėjo kas toje dėžėje. Lyg supratęs mano mintis, kai mergaitės užbaigė savo repertuarą, Antanas pakvietė norinčius į pagalbą sukonstruoti atvežtą dovaną. Visi apspito jį, visi puolė į talką. Netrukus supratome ką atgabeno. Čia tai bent! Čia tai staigmena! Pasirodo, tai stalo futbolas. Kai Antanui padedant sudėjome šį žaidimą, visi panoro žaisti. Išsiskaičiavome lyginiais ir nelyginiais skaičiais, tapome komandos nariais ir puolėme į futbolo „aikštę“. Mergaitės net išraudusios kovojo, sirgaliai garsiai palaikė tai vieną, tai kitą komandą. Neturėjau laiko būti prie vaišių stalo, geriau pažaisti, tokia buvo ir daugumos nuomonė, prisižaidėm tik trumpai. Kitą dieną vėl trauksiu į dienos centrą.

Manau, nesuklysiu, kad visų dienos centrą lankančių vaikų vardu padėkosiu už gerą širdį, rūpestį, už dovanas penktadienį mus aplankiusiems svečiams.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*