Pasidalink per Facebook!

„Ak, kaip greitai bėga laikas, – atsidūsta Nijolė Masiulienė, Bagaslaviškio vaikų dienos centro vadovė, kai suskaičiuojame, kad šiemet centrui sukanka dvidešimt metų. – Maniau, esame jaunesni.“

Na, dvidešimtmetis dar ne senatvė, bet laiko tėkmė tikrai nesustabdoma. Vaikų dienos centras Bagaslaviškyje buvo pirmasis mūsų rajone, įkurtas Elenos Petkūnienės kartu su tuomet parapijai vadovavusiu kunigu Gintautu Jančiausku. Ponia Elena rašė projektą, gavo finansavimą parapijos namų statybai su sąlyga, kad juose bus įkurtas vaikų dienos centras. Ten centrą ir įkūrė. Be Elenos centre dirbo Janina Vošterienė, Aldona Aleksandravičienė, šviesaus atminimo Nomeda Gasiūnaitė. Su meile tuometiniai centro lankytojai prisimena Vidą Mieldažytę, kuri kiekvieną vaiką parlydėdavo namo, neleisdavo eiti vienam. Gaila, ji dirbo neilgai.

Nijolė Masiulienė centre buvo nuo pirmųjų dienų, tvarkė buhalterinę apskaitą. O nuo 1999-ųjų – ji  centro vadovė.

Nijole, buvote finansininkė, kodėl pasirinkote socialinį darbą?

Buhalterinis darbas man nepatiko. Pradėjusi dirbti su vaikais, supratau, kad tai įdomu. Įstojau mokytis, pradėjau dirbti su socialinės rizikos šeimomis. Galima sakyti, šiame darbe aš atradau save.

Kokia buvo pradžia Bagaslaviškyje?

Buvo įdomu. Atradau aktyvių, smalsių vaikų. Juk dar nebuvo nei išmaniųjų, nei planšečių. Nors ir dabar jie nėra abejingi.

Kaip centras verčiasi?

Rašome projektus, ieškome rėmėjų, taip ir sukamės. Metų pradžioje visada nežinomybė. Pateikėme projektą, žiūrėsime, kiek gausime pinigėlių, tada planuosime darbus.

Kiek vaikų lanko centrą, ar jie tik iš Bagaslaviškio?

Šiuo metu centre yra dvidešimt vaikų  iš Bagaslaviškio, Šiaulių ir Viesų. Esame dėkingi Autobusų parkui ir jo direktoriui Romui Sinkevičiui, kuris geranoriškai pavėžėja Šiaulių ir Viesų vaikus nemokamai. Dabužinės kaime yra nemažai vaikų, deja, autobusas ta kryptimi nevažiuoja, tad jie negali lankyti centro. Mokyklos direktorius Pranas Kamienas sutinka vežioti juos mokykliniu autobusiuku, bet neturime pinigų kurui. Pavydime Širvintų dienos centrui jų autobusiuko, gal kada nors ir mes gausime tokią dovaną. Pasvajoti juk galima (juokiasi).

2008 m. centras persikėlė į buvusio mokyklos bendrabučio patalpas. Kartu su savo vyru Gediminu bei aktyviausiomis mamomis patalpas suremontavome. Reikėjo spręsti šildymo klausimą. Pagalbą pasiūlė Enduro motociklininkų klubas. Centro vaikučiai piešė motociklus, suorganizavome jų aukcioną, kurio metu surinkome 6 000 litų, kurių užteko autonominiam šildymui įrengti. Vaikai labai didžiavosi, kad jų darbeliai buvo įvertinti. Deja, šildome tik dalį patalpų, nes brangiai kainuoja. Centras dirba keturias dienas per savaitę po šešias valandas. Ar tvarka nesikeis, paaiškės gavus finansavimą.

Kas dar remia centrą?

Daug remia audito įmonė UAB „Ernst & Young Baltic“. Jau penketą metų jie vykdo profesinio orientavimo programą. Vaikai aplankė visą eilę įmonių: AB „Lietuvos dujos“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Lietuvos paštas“, UAB „Ecoservice“, AB „Fermentas“ ir dar daug kitų – kasmet po tris išvykas. Po išvykų vaikai įspūdžius aprašo ir nupiešia. Minėta įmonė organizuoja ir kalėdines šventes. Tokias šventes organizuoja ir draudimo bendrovė „If“ . Jie taip pat dukart per metus atveža labdaros: drabužių, avalynės, namų apyvokos reikmenų, kanceliarinių prekių, organizuoja edukacines programas. Centrą remia ir vartotojų kooperatyvas „Veivera“, AB „Bagaslaviškio pieninė“. Be abejo, remia ir Savivaldybė. Bendradarbiaujame su Gelvonų seniūnija ir Kultūros centro Gelvonų filialu. Turime daug pavienių rėmėjų, dovanojančių drabužių, avalynės. Grožio paslapčių mergaites moko grožio salono „Vakarė“ savininkė Irena Veličkienė.

VO „Gelbėkit vaikus“ organizuoja pavasarinę akciją „Už vaikystę“, kurios metu surinktas lėšas skiria  vasaros stovyklų finansavimui, organizuoja mokymus, teikia teisinę pagalbą. Gerų žmonių dėka šiemet buvo išpildytos visų vaikų kalėdinės svajonės.

Yra daug gerų žmonių, bei įmonių, kurios neatsisako padėti. Mes esame nuolatiniai prašytojai. Štai langus centre pakeitėme per keletą metų, kasmet po vieną, prie to prisidėjo visos Širvintose langais prekiaujančios įmonės, neatsisakė niekas.

Kasmet su vaikais važiuojame į Palangą, tai jų svajonių vieta. Ten irgi turime draugų, kurie ir apgyvendina pigiau, ir vaišes suruošia, ir pramogų suorganizuoja. Džiaugiuosi, kad pavyko suorganizuoti išvykas į Latviją, Estiją, Slovakiją.

Kas jums padeda centro veikloje?

Centre dirba etatinė darbuotoja Lina Usavičiūtė. Turime savanorę – buvusią auklėtinę Rūtą Urbonavičiūtę. Prisidėdavo ir bibliotekininkė, taip pat buvusi auklėtinė Toma Daugėlaitė. Deja, ji priversta palikti darbą, tad ir centro veikloje nedalyvaus. Su savanoriais kaime sunku, bet rankų nenuleidžiame. Daugiau galėtų prie veiklos prisidėti tėvai.

Esu socialinė darbuotoja, dirbu ne tik su vaikais, bet ir jų šeimomis. Galiu pasidžiaugti, kad per centro gyvavimo laikotarpį iš šeimų nebuvo paimtas nė vienas vaikas. Rizikos šeimų vos viena kita. Yra sunkiai besiverčiančių šeimų, bet jos tvarkingos. Manau, centro veikla yra naudinga ir reikalinga.

Su mamomis svajojame gegužės mėnesį nuvažiuoti į Burbiškio dvarą, į tulpių žydėjimo šventę. Tikiu, svajonė išsipildys, nors dienai moterys atitrūks nuo kasdienybės. Išlaikyti centrą nelengva, bet reikia, nes jo veikla duoda naudos.

„Širvis“ sveikina Bagaslaviškio vaikų dienos centrą su artėjančiu jubiliejumi. Linkime dar ilgų ir prasmingų gyvavimo metų. Jūs esate labai reikalingi.

Nuotraukos iš asmeninio Nijolės Masiulienės archyvo.

„Ak, kaip greitai bėga laikas, – atsidūsta Nijolė Masiulienė, Bagaslaviškio vaikų dienos centro vadovė, kai suskaičiuojame, kad šiemet centrui sukanka dvidešimt metų. – Maniau, esame jaunesni.“ Na, dvidešimtmetis dar ne...