Naujausios žinios

DRĄSA NE VIETOJE

Jonė LIEPONĖ

Šaltinis: www.straipsniai.org

Dar kartą įsitikinu, kad turiu gebėjimą numatyti kelias dienas į priekį, net pačiai baisu pasidarė. O va mūsų merė, pasirodo, turi gebėjimų pasigyrusi nuvilti. Dar praėjusią savaitę perspėjau, kad, atgavę daugiau laisvių, nesame visiškai saugūs ir štai jums faktas į akis. Kernavėje keturi susirgimai per kelias dienas. O merė per paskutinį Tarybos posėdį, skiriant sveikatos įstaigų vadovams priedus, pasigyrė, kad situacija puikiai suvaldyta. Nenusispjovė tris kartus per kairį petį ir štai jums rezultatas. Duok die, lengvai persirgs, bet tai ženklas, kad ŠVENČIŲ, kaip bebūtume išsiilgę, geriau nekelt. Visgi reikėtų prisimint taisyklę – susilaikymas – dorybė.

Praėjusią savaitę susirgo vienas iš Vilniuje esančių „Humanos“ sandėlio darbuotojų. Keista ne tai, kad susirgo, o tai, kad žmogų gydė keletą dienų nuo bala žino ko, o jis sau laisvai vaikštinėjo darbe tarp kone 300 darbuotojų, valgė vienoje valgykloje, svečiavosi pas nykštukus tuose pačiuose „nameliuose“ ir tik, kai visai surietė, paaiškėjo, kad visgi tai mus visus gerokai įbauginęs virusas. Tikėkimės, pasveiks žmogelis ir galės atgaminti, kur tą nelabąjį pasigauti galėjo.

Vis galvoju, ir kas per tokie nepalankūs metai. Rodos, ir skaičius gražiai atrodo, ir daug žadantis žiurkės pavadinimas. O va smogia žmogui, iš kur tik gali. Negana pandemijos, tai dar, kad maža nepasirodytų, škvalų, krušų, liūčių ir audrų pasiunčia. Matyt, sutupdžiusi mus į narvelius, gamta lengviau atsikvėpė ir tai jai patiko. Reikėtų susimąstyt mums visiems, ką daryti, kad tokių bausmių nebetektų susilaukti. Gal vertėtų kiek pristabdyti tą pašėlusį tempą, tą beprotišką lėkimą nežinia kam, nežinia kur ir nežinia kodėl. Politikai iš žydrųjų ekranų porina, kad visi norime gyvent geriau, todėl labai svarbu, kad šalyje ekonomikos rodikliai kiltų ir kiltų, o tam mums reikia vis pirkti ir pirkti, vartoti ir vartoti be atvangos. Bet pandemijos metu sustoję, galėjome apsižvalgyti, ar mums reikia tiek daug… Tiek daug daiktų aplink save, tiek daug drabužių, tiek daug automobilių, tiek daug maisto…

Karantino pradžia parodė, kad labiausiai žmogui reikia tualetinio popieriaus, druskos, vandens ir grikių. Ir viskas. Kam tiek daug puošnių drabužių, kai nėra kam jų parodyti, kam namuose tiek prabangių daiktų, kai vis tiek niekas jų nepamatys, kam tie ką tik iš salono neekonomiški automobiliai, jei nėra pas ką nuvažiuoti ir jais pasipuikuoti. Pasirodo, beveik viską galime daryti neišėję iš namų. Galime mokytis ir tobulėti, galime spręsti sudėtingiausias socialines problemas. Net politikuoti galime nuotoliniu būdu. Tokius, rodos, neįmanomus dalykus, kaip negalavimų gydymas, taip pat galime išspręst nuotoliniu būdu. Didžiausias iššūkis – plastinės operacijos, grožio procedūros ir dantų gydymas. Bet, manau, su laiku surastume būdą ir tai išspręsti, o gal paprasčiausiai nebeliktų poreikio turėti putlias lūpas, stačias krūtis ir dirbtines blakstienas. Gal apsieitume su tuo, ką paveldėjome genetiškai.

Jau įsivaizduoju, pabudo vyras vieną rytą ir suvokė, kad žmonoje jam labiausiai patiko būtent tos ilgos priklijuotos blakstienos, kurios ėmė ir išbyrėjo per ilgą karantiną. Kadangi ilgėliau pabūti kartu reikėjo, išaiškėjo, kad ir kalbėti nėra apie ką ir apskritai neaišku, kas ji tokia ir ko ji gyvenime siekia. Va tada jau ir blakstienos, kokios jos ilgos ir vešlios bebūtų, situacijos negelbės. Visgi išmintingi mūsų senoliai buvo sakydami: „Pagal rūbą sutinkame, pagal protą išlydime“. Girdėjau vieną išmintingą žmogystą per televizorių kalbantį, kad vaikams patartina užuot sakius, „koks tu gražus ar graži“, akcentuoti, „kaip tu sveikai atrodai“. Tik va niekaip negaliu įsivaizduoti, kaip senai mamai paaiškint, kad mano užpakalis ne storas, kaip jai atrodo, o sveikas.

Per drąsiai aš čia drėbtelėjau, bet žodis ne žvirblis, išskrido – nesugausi. Karantinas ne tik požiūrį į vartojimą pakeitė, bet ir apsauginį sluoksnį užaugino, kurį, matyt, pasaugosiu antrai bangai. O ji po lietuviškų švenčių ateis greičiau nei pranašauja pasaulio mokslininkai. Gal gi apsieisiu tada su tualetiniu popieriumi ir vandeniu. Grikių pirkt nereiks. Kita vertus, jei grikių nereiks, tai kam tas tualetinis tada bebus reikalingas. Na va ir sutaupyt pagaliau pavyks. Tik kam taupyt, jei nereiks nieko pirkt. Užburtas ratas kažkoks, kaip ir šie metai.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*