Naujausios žinios

Draugiškas bakstelėjimas

„Širvio“ redakcija

Straipsnis buvo išspausdintas  sausio 25 d. laikraščio „Širvis“ 4-ame šių metų numeryje.

Gyvuodami jau metus, pastebime tam tikrus dėsningumus, tam tikrus elgesio su nelojalia valdžiai žiniasklaida modelius. Turime pabrėžti, kad elgesys keičiasi, esame pripažįstami, sulaukiame ir atsakymų iš Savivaldybės ir Administracijos. Apie juos ir norėtųsi pasamprotauti.

Dažnas Savivaldybės atsakymas apsiriboja vienu dviem žodžiais: „bus daroma“, „planuojama“, „numatoma“ ir pan. Lyg ir atsakyta, bet kartu ir nieko konretaus nepasakyta. Ar atsakymo imitavimas gali būti laikomas atsakymu? O kaip šių atsakymų autoriams atsilieps ateityje? Kam skirtas kalbėjimas be atsakymo ir ką iš tikrųjų praneša politikas apie save tokiais ir panašiais atsakymais?

Žinoma, dar ir dar kartą norisi priminti gerbiamai valdžiai ir jums, mieli skaitytojai, kad rašome, užduodame klausimus mūsų išrinktiesiems įgyvendindami savo misiją – būti tais, kurie informuoja, gina skaitytoją ir neleidžia politikams snausti. Dirbame jums, gerbiamieji skaitytojai, todėl valdžia, leisdama sau atsakyti taip, kaip atsako iki šiol (ačiū jai, kad iš viso atsako), parodo savo požiūrį į visuomenę, į rinkėjus: nelįskite į akis su savo klausimais: „Kansaras viską žino, Kansaras čia karalius…“.

Keistai atrodo atsidavęs valdžiai laikraštis, kuriame vien valdžios viršūnių pasisakymai, palankios informacijos gausa, kurią dar padaugina ir Savivaldybės interneto svetainė. „Copy“ iš ten „paste“ ant popieriaus ir va jums, mielieji rinkėjai, kaip viskas gražu. Deja, ne su visa žiniasklaida, o tuomet taip išeina, kad ir ne su visais rinkėjais, tokia maloni mūsų visų rinkta, mums tarnauti turinti, mūsų įgalinta valdžia.

Tokie ir panašūs komunikaciniai elementai gilina atotrūki su rinkėjais, nes žiniasklaidos ignoravimas, pamokymai žurnalistams, ką dera aiškintis, o ko ne, disonuoja su tais priešrinkiminiais pažadais apie skaidrumą, atvirumą, nuolankumą. Prieštaravimai kalbant, išsižadant savo pasakytų žodžių, arba atvirkščiai, išsakant labai mažai žodžių ir paliekant daug vietos interpretacijai, kenkia pačiai tokius atsakymus pažeriančiai valdžiai.

Kuo daugiau erdvės interpretacijai, tuo daugiau kyla klausimų, į kuriuos aiškių atsakymų skaitytojas taip ir nesulaukia. Ką jam belieka galvoti: valdžia su juo elgiasi ne taip, kaip jis tikėjosi. Jį mausto, juo naudojasi, vadinasi, neteisingai, moraliai neteisingai atstovauja savam rinkėjui. O kur dar įvairios gynybinės istorijos ir pozicijos, lyg daugelis susimokę prieš, lyg aplinkui tik priešai, lyg visa žiniasklaida tik ir laukia bei neiko nemato gero. Tokia mąstysena jos šeimininkus įspraudžia į kampą, kuriame tūnant tik ir belieka kandžiotis ir loti: mes užspęsti, mus spaudžia, jeigu kas – mes kažko nepadarysime, nes yra blogiukų ešelonas, kuris nuolat kenkia… Adekvataus, nuoširdaus ir atviro kalbėjimo trūksta. Juk pamirštama, kad, tapus politiku, su garbe ir galia reikia prisiimti ir pareigas bei atsakomybes – viešumas tampa kur kas didesnis, esi stebimas lyg po padidinamuoju stiklu, nes visų atliekamų darbų, veiksmų, pasisakymų tiek viešoje erdvėje, tiek privačioje, rezonansas didesnis, visuomenei rūpi išrinktieji, esantys viešumoje.

Dažnai skaitytojui pakanka aiškaus atsakymo į klausimą dėl vieno ar kito padaryto, planuojamo padaryti veiksmo moralumo ar teisingumo. Deja, toks klausimas perkreipiamas į žurnalistų teisėtumą klausti. Pakaktų prisipažinti, kad kažkas ne taip, atsiprašyti, vengti bet kokių interpretacijų, bet jau esame girdėję apie viršūnėse dirbančių asmenų neklystamumą, tad nėra ko stebėtis tokiu požiūriu į visuomenę. Viešųjų ryšių specialistai rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti komunikacijai su visuomene: ar suprantamai paaiškinama eiliniam žmogui, nes jei jis nesupranta, tai suvokiama kaip bandymas išsisukti, o tai sukelia nepasitikėjimą tokiu politiku.

Rimtų komunikacijos klaidų buvo padaryta bendraujant „Širviui“ su Savivaldybe, lyg ir buvo bandymas susėsti, pasikalbėti, išsiaiškinti ir dirbti ranka rankon, deja, geri norai greitai buvo pamiršti.

Neišvengiama politikos dalis yra žurnalistų atakos, tačiau tai nėra joks susitarimas, siekimas sudirbti. Patys pagalvokite, jei atsakymai būtų pateikiami išsamūs, aiškūs, jų nereiktų ilgai laukti ar net minti Seimo kontrolieriaus slenksčių, galėtume džiaugtis turį atvirą ir skaidrią valdžią.

Ko reikia dirbant politinį darbą? Aiškumo, skaidrumo ir teisingos komunikacijos. Rinkėjas vertina ne teisinius dalykus, o politiko moralę. Tai turėtų daug kas suvokti, nes valdžioje euforijos, galios pagauti, daugelį dalykų politikai ima vertinti neadekvačiai. Ar išgirs kada (tikėkimės laiku, nepavėluotai) visuomenė iš tiesų: suklydome, dalyvaujame neseniai politikoj, atsiprašome…

Visuomenė per ilgą laiką prieš tokius neklystančius politikus nusiteikia neigiamai. Komunikacijos negalima skirstyti ir rūšiuoti: šita tinkama – jai viskas, o šitai pakišime ant pagaliuko. Jūs, gerbiamieji politikai, dirbate mums, rinkėjams, ir mums ne vis vien, kaip jūs ir ką darote.

1 Comment on Draugiškas bakstelėjimas

  1. Viskas teisinga, tik ar kas išgirs?

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*