Naujausios žinios

Ekskursija į Gardiną

Vaclava Vaskelienė

Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 31 d. laikraščio „Širvis“ 22-ame šių metų numeryje.

Ankstų gegužės 20 dienos šeštadienio rytą didelė grupė Neįgaliųjų draugijos bei „Bočių“ bendrijos narių patogiu „Banelituro“ autobusu išvyko į Gardiną – pirmąjį bevizį kaimyninės Baltarusijos miestą, kuriame gyvena apie 330 tūkst. gyventojų. Ekskursantų grupę lydėjo gidė Irena, kuri kelionės metu pasakojo apie kraštą, į kurį vykome, demonstravo filmuotą medžiagą apie lankytinas Baltarusijos vietas.

Pripratome be rūpesčių keliauti iš vienos Europos Sąjungos valstybės į kitą, ilgai negaišdami dėl sienos kirtimo formalumų. Lietuvos – Baltarusijos pasienyje teko laukti bene tris valandas, nors prieš mus stovėjo tik keli autobusai. Prisiminėme praėjusius laikus…

Ekskursija po Gardiną, įkurtą XII a. antroje pusėje ir menantį daug Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės svarbių istorinių įvykių, prasidėjo miesto senamiesčio centre, prie istorinio senojo gaisrinės bokšto. Kiekvienos dienos vidurdienį į bokšto viršūnę pakyla senąja gaisrininkų uniforma pasipuošęs trimitininkas ir groja kokią nors baltarusių liaudies melodiją, taip pasveikindamas miestelėnus ir miesto svečius.

Po to aplankėme Senąją pilį, kuri buvo pastatyta prie Nemuno ir Gardinėlės (Haradničiankos) upelio santakos esančios kalvos XI a. pabaigoje, vėliau, Didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais, perstatyta į mūrinę. Vytauto perstatytą pilį – tvirtovę sudarė ant kalvų įrengtos Aukštutinė ir Žemutinė pilys, perskirtos griova. Čia vyko dideli mūšiai su teutonų ordino kryžiuočiais. 20 kartų jie bandė užimti Gardiną, bet 1410 metais buvo galutinai nugalėti.

„800 metų gyvos kelių tautų – lietuvių, lenkų, rusų, gudų – istorijos guli po mūsų kojomis,“ – pasakojo Gardino ekskursijų biuro gidas Vitalijus.

Didingų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų ir Vytauto Didžiojo žygių atminimui Lietuva, atkūrusi savo nepriklausomybę, dovanojo baltarusiams menininko Algimanto Sakalausko drožtą didingą ąžuolinę kunigaikščio Vytauto skulptūrą, kuri stovi prie Senosios pilies.

XV a. Žemutinė pilis buvo išplėsta ir paversta valdovo rūmais. Čia trumpai gyvendavo LDK didieji kunigaikščiai, posėdžiavo LDK Ponų taryba, nuo 1678 m. rinkdavosi LDK ir Abiejų Tautų Respublikos seimai, veikė LDK Iždo komisija, Vyriausiasis Tribunolas.

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro užsakymu italų architektai XVI a. pabaigoje Žemutinės pilies rūmus rekonstravo į renesansinius reprezentacinius karališkuosius rūmus – vadinamąją Batoro pilį, kurioje valdovas ir mirė. Šie rūmai vadinami Naująja arba Karališkąja pilimi. 1795 m., paskutiniais metais valdant Stanislovui Augustui Poniatovskiui, čia įvyko paskutinis Žečpospolitos padalijimas, visiems laikams panaikinęs Abiejų Tautų Respubliką. Iki to laiko kas trečias Žečpospolitos Seimo posėdis vykdavo Gardine, Stepono Batoro pilyje. Laikui bėgant, rūmai buvo rekonstruojami, todėl renesanso stiliaus šiandien yra išlikę tik pagrindiniai rūmų vartai. Senosios pilies griūvėsiai dabar konservuoti, atskiri fragmentai restauruoti.

Ekskursantai klausėsi gidės pasakojimo apie didiką Antaną Tyzenhauzą, buvusį Gardino miesto seniūną, o nuo1765 m. ir LDK rūmų iždininką, apie jo didžiulį indėlį į miesto ūkinį ir kultūrinį vystymąsi. Gardinas gerbia šio žmogaus atminimą, jo vardu pavadinta viena centrinių miesto aikščių, jo bareljefas yra katalikiškoje Šv. Pranciškaus Ksavero katedroje.

Didelį įspūdį ekskursantams paliko apsilankymas veikiančiose šventovėse – Koložos cerkvėje, išsiskiriančioje originalia senovine architektūra, bei didingoje Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) Romos katalikų katedroje. Šis baroko stiliaus pastatas 1705 metais buvo pašventintas paties Šv. Pranciškaus Ksavero.

Ekskursijos dalyviams buvo įdomu, kaip gyvena kaimyninės šalies žmonės. Gidė pasakojo, kad po neseniai įvykdytos pinigų reformos šalyje pabrango mėsos ir pieno produktai. Baltarusijoje mėsa, pienas gaminami, grūdai auginami tik valstybiniame sektoriuje. Privatūs ūkininkai gali auginti tik daržoves, vaisius ir uogas. Prekybos centruose – daugiausia baltarusiškos prekės, namų ūkiui reikalingi gaminiai, kai kurie maisto produktai, pvz., kokybiški saldainiai, mineralinis vanduo ir gaivieji gėrimai, duona ir pyrago gaminiai ir kt. Gerokai pigesni, nei pas mus. Žmonės labai draugiški, nuoširdžiai bendrauja, išgirdę lietuviškai kalbant, pašnekina, giria mūsų kraštą.

Gidė papasakojo įdomią istoriją apie Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką. Pasakojama, kad tik stojęs prie šalies vairo, jis sukvietė visus ministrus ir kitus atsakingus valstybės asmenis ir organizavo jiems ekskursiją, nesakydamas, kur vyks. Užsakytais autobusais nuvežė juos…… į kalėjimą! Pakvietęs visus vidun, pasveikino su pareigų vykdymo pradžia ir pasakė, jeigu jie valstybės tarnybos pareigų neis sąžiningai, tai ši įstaiga jų maloniai lauks, joje vietų yra. Ar tokia priemonė iki šiol tebėra veiksminga, istorija nutyli, bet kad ji yra originali, tai tikrai taip…

Grįžtant vakare namo, į Lietuvą, buvome įleisti daug greičiau, negu iš jos išleisti. Pilni puikių įspūdžių vėlų vakarą grįžome namo.

Ekskursijos dalyviai nuoširdžiai dėkoja abiejų organizacijų vadovams, „Banelituro“ gidei Irenai ir vairuotojui Mečislovui už sklandžiai ir saugiai organizuotą įdomią kelionę.

Vaclava Vaskelienė

Ekskursijos dalyvių nuotraukos

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*