Naujausios žinios

Ekstremalūs reikalai

Nomedos Drazdienės piešinys

Straipsnis buvo išspausdintas  rugpjūčio 23 d. laikraščio „Širvis“ 33-ame šių metų numeryje.

Girdėjau, mielieji, kai kas iš jūsų nepatenkinti užsitęsusia ekstremalia padėtimi mūsų miestelyje. O ašai labai viskuo patenkintas, nes suprantu valdovės sprendimus ir jiems reiškiu absoliutų, tvirtą ir nepajudinamą pritarimą. Kuo gi jums užkliūna toji ekstremalioji situacija? Miestelio šventei ji netrukdė? Tikrai ne. Kavinės ir alaus barai dirba? Tikrai taip, patsai dažnai patikrinu. Kiemeliuose kas nors šašlykus kepti draudžia? Nedraudžia. Tai kas blogo, kad ekstremali padėtis paskelbta neribotam laikui? Ogi nieko. Nei blogo, nei gero, jei jau apie tai prakalbom. Ar šalinami stichijos padariniai? Kaip čia pasakius… Valdovės rūmų archyvus, kiek girdėjau (ir televizijos parodė), į saugią vietą išnešė, net ir archyvaro etatą įsteigė, kad nuo šiol saugotų neįkainojamus dokumentus ir patsai, esant reikalui, juos išneštų į dar saugesnę vietą. O visa kita kaip buvo, taip ir tebėra. Poliklinikos ir ligoninės liftus kaip išjungė tada, taip ir nebeįjungia. Tuo ypač patenkinti poliklinikos chirurgai, nes jiems labai sumažėjo darbo, nebereikia kojų lūžių gydyti. Kabinetas taigi antrame aukšte, o kaip sulūžusia koja ten patekti, jei liftas nebeveikia? Tai ir gydosi patys savo namuose, o daktarai kavutę gurkšnoja ir patyliukais džiaugiasi ekstremaliąja situacija. Ir kaimo keliukai, kuriuos liūtys išplukdė, irgi netaisomi. Ašai taip galvoju, kad tasai „ekstrymas“ iki pat pirmųjų šalčių tęsis. Ir teisingai: atšauksi dabar, gal ir vėl stichija užklups, vėl iš naujo įsakymus ir potvarkius reiks rašyti, o dabar viskas jau paruošta tų stichijų atėjimui, mūsų valdžios jos nebepagąsdins. Siūlau valdovei kitąmet, jau kokį balandį paskelbti ekstremaliąją padėtį vos sniegui nutirpus ir vėl iki žiemos neatšaukti – būtų labai protingas sprendimas, tikrai.

Na, pakaks jau apie tą „ekstrymą“ svarstyti, pakalbėkim apie kasdieniškus reikalus. Štai mano senas bičiulis tikina, kad jam jokių stichijų nereikia, valdžios klerkų darbas taip adrenalino kiekį kraujyje padidina, kad jokių „ekstrymų“ nebereikia. Mat, jisai turi tokį įžūlų kaimyną, kuris, nepaisydamas geros kaimynystės ir įstatymo raidės, ant judviejų sklypo ribos pasodino eilę eglaičių. Tik pagalvokit, vietoj reikalaujamų keturių metrų nuo bičiulio sklypo, tasai nedorėlis kaimynas vos metrą paliko ir taip mano bičiuliui brangiajam didelę žalą padarė. Apie moralinius nuostolius jau nė neužsimenu, pakanka ir materialinių. Mano bičiulis nusprendė netylėti ir valdžios langelyje paliko raštą – skundą prašydamas apginti nuo kaimyno – sklypo pakraščio užgrobėjo. Po ilgos tylos valdžios langelis atsiuntė atsakymą: bičiulis teisus, grobikas savo eglaites turi patraukti ir dar mano bičiulio atsiprašyti. Bėgo dienos, savaitės ir mėnesiai, o eglaitės tebežaliavo. Bičiulis langelin neberašė, o puolė į kojas valdovei skaidriausiajai, kad ji savo valdžią panaudotų ir bičiulį užstotų. Valdovė jį nuramino, kava pavaišino ir piktavalį kaimyną net trisdešimties eurų bauda nubausti žadėjo. Po tokios audiencijos bičiulis nusiramino ir belaukdamas, kol kaimynas eglaites iškas, kiekvienam sutiktam valdovės išmintį šlovino. Ir vėl bėgo dienos, savaitės ir mėnesiai, bičiulis vis laukė ir laukė… Galop sulaukė rašto, kad kaimynas argumentuotai paaiškino, kodėl eglaičių neiškas, todėl bičiulis patsai gali iš savojo sklypo jam trukdančias šakas ir šaknis šalinti. Nuliūdo didžiai bičiulis po tokio virsmo ir vėl langelyje paliko raštą valdžiai. Šį kartą atsako greitai sulaukė ir net išsižiojo iš nuostabos. Jame valdovės dešinioji rankelė taip bylojo: norint objektyviai reikalą ištirti ir išspręsti, reikėtų bičiulio sklypo dokumentus išnagrinėti. Jau kelintą dieną mudu su bičiuliu vis svarstom: negi iki šiolei jo raštai buvo neobjektyviai nagrinėjami ir „bele kokie“ atsakymai rašomi? Kad valdovės parankiniai dažnai dirba „bele kaip“, tai anokia čia ir naujiena. Bet juk ji pati buvo svarų žodį tarusi, jo teisybę pripažinusi ir apginti pažadėjusi! Tai negi ir josios žodis nedaug tevertas? Net ranka sudrebėjo tokias šventvagystes berašant…

Tai va, mielieji, patys matote, kad ekstremalumo miestelyje netrūksta. Todėl ir ekstremali situacija ne be reikalo neatšaukiama. Susitiksim po savaitės, gal jau situacija bus pasikeitusi.

Ekstremalumo nevengiantis jūsų Varpininkas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*