Naujausios žinios

Esam nedėkingi?

Jonė Lieponė

Straipsnis buvo išspausdintas  sausio 17 d. laikraščio „Širvis“ 2-ame šių metų numeryje

Nauji metai atnešė ir naujų pokyčių, kuriuos valdžia jau senokai reklamavo kaip labai naudingus ir reikalingus. Ar tikrai taip?

Žiniose pranešama, kad pensininkams jau pradėtos mokėti maždaug septyniais procentais indeksuotos pensijos. Čia kaip ir viskas aišku: priedas visuomet gerai, net jei nenurimstanti infliacija ir kainų augimas nelabai leis tą priedą pajusti ir juo pasidžiaugti.

Alkoholio pardavimo laiko trumpinimas nepatogus, pasirodo, ne tik ugninio vandens mėgėjams, bet ir kitiems, niekuo dėtiems žmonėms. Labiausiai tuo skundžiasi kaimų gyventojai. Miestuose didieji prekybos centrai vargu ar trumpins darbo laiką, o štai kaimų parduotuvės žada dirbti tik alkoholio pardavimo laiku. Tiems, kurie buvo pripratę prie ilgesnio darbo laiko, nelabai patinka, jog teks prisiminti senus laikus ir vakare bėgti pas kaimynę druskos pasiskolinti, nes parduotuvė bus uždaryta. Išgyvensime, bet kam norisi nuo geresnio eiti prie blogesnio?

Didžiausia vertybe buvo reklamuojamas vaiko išmokos įstatymo priėmimas. Taip, išmoka, kad ir kukli, visada į naudą, bet šiuo atveju naudos turės ne visi, o tik vargingiausia, mažiausiai uždirbanti visuomenės dalis. Gaunantys didesnę algą praranda daugiau, nei siekia išmokos suma. Praranda savo uždirbtus pinigus, todėl galima suprasti, kodėl tą išmoką jie priima santūriai.

Dar keisčiau atrodo pati išmokos gavimo tvarka. Tėvai turi dėl jos teikti prašymus, automatiškai sutikdami, kad jų gyvenimo sąlygas galės tikrinti socialinės tarnybos. Kažkokia kvailystė. Nenuostabu, kad jauna mama paklausta, ar jau susitvarkė vaiko pinigų gavimo reikalus, atrėžė, kad to nepadarė ir neketina daryti. „Kodėl aš turiu prašyti to, kas mano vaikams priklauso pagal įstatymą ir dar sutikti, kad šeimos namuose lankytųsi tikrintojai? – klausia ji. – Mano šeima nėra asociali, neįtraukta į jokias rizikos grupes, negauna jokių valstybės išmokų ar kompensacijų. Tai kodėl mus tikrins tarsi kokius apsileidėlius? Gal dar ir ataskaitos pareikalaus, kur išleidom vaiko pinigus? Nenoriu tokios patirties.“

Pakartoju jaunai mamai ministro žodžius, kad taip daroma dėl to, kad išmokų nesigvieštų emigrantai, kad jos tektų tik Lietuvoje augantiems vaikams. Moteris į tai atsakė, kad yra daug vaikų, augančių Lietuvoje, kol jų tėvai dirba užsienyje. Kodėl jie neturi teisės gauti išmokų? Nieko negalėjau atsakyti, nes ministras apie tokius atvejus nekalbėjo.

Septynetą milijonų kainavusi elektroninė išmokų prašymų registravimo programa „lūžo“ per keletą dienų, neatlaikė apkrovos. Todėl dabar socialinės paramos skyriai apgulti žmonių, priverstų stovėti valandas „gyvose“ eilėse ir keiksnoti tvarką. Ministras ir vėl „išmintingai“ pakomentuoja, kad toks žmonių antplūdis nebuvo prognozuotas, jų kreipėsi keliskart daugiau. Tai gal valdžia nebežino, kiek Lietuvoje esama vaikų? Gal dabar mėgins tikinti, kad emigrantai masiškai grįžta sugundyti „dosnia“ išmoka vaikams? Kartais klausantis ministro atrodo, kad vienintelis jo gebėjimas yra daryti vaikus, o ne vadovauti ministerijai. Gal skamba grubokai, bet tokia jau ta mano nuomonė.

Pokyčius pajuto ir dirbantys dalimi etato. Štai pažįstama, dirbusi ketvirčiu etato, šiandien jau mina Darbo biržos slenkstį. Darbdavys nenori mokėti „Sodrai“ už visą etatą, todėl atsisako jos paslaugų. Dirbti pagal verslo liudijimą tokiomis sąlygomis jai irgi neapsimoka, todėl teko palikti darbą. Galima numoti ranka: anokia čia ir nauda iš to nupiepusio ketvirčio, bet geriau tai, negu nieko. Tiktai kam rūpi mažo žmogaus likimas? Be gailesčio gniuždom tuos, kurie kažkaip kapanojosi ir stūmėsi priekin.

Paskaitę šią nuomonę, valdžios atstovai, tikėtina, įsižeis ir tvirtins, kad esam nedėkingi už jos rūpestį ir gerus pokyčius mūsų labui. Ar tikrai esam nedėkingi, o gal su mumis elgiamasi ne taip, kaip derėtų?

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*