Naujausios žinios

Etatinis: ką reikėtų žinoti

Nuotrauka iš www.svietimonaujienos.lt

Straipsnis buvo išspausdintas spalio 3 d. laikraščio „Širvis“ 38-ame šių metų numeryje.

Nuo šių mokslo metų atlyginimai mokytojams pradedami skaičiuoti kaip ir daugumai kitų darbuotojų: už etatą, o ne už atskiras valandas. Mokytojams bus atlyginama už tuos darbus, kuriuos jie iki šiol darė negaudami atlyginimo: darbą su tėvais, dalyvavimą metodinėse grupėse ir projektuose, renginių organizavimą ir kt.

Atlyginti mokytojams už anksčiau neapmokamus darbus iš valstybės biudžeto papildomai skiriama 17,4 mln. Eur keturiems šių metų mėnesiams – nuo rugsėjo iki gruodžio. Iki 2020 m. papildomai tam numatyta 95 mln. Eur. Šios lėšos mokytojų atlyginimų fondą iš viso padidins 20 proc.: 10 proc. nuo šio rudens ir dar 10 proc. nuo 2019 m. rudens.

2018 m. duomenimis, Lietuvoje 3 iš 10 mokytojų dirbo mažesniu nei pusės etato krūviu ir tik vos 5 proc. mokytojų dirbo visu krūviu. Būtent mažas krūvis buvo pagrindinė mažų atlyginimų priežastis, todėl šią problemą nuspręsta spręsti sistemiškai, t. y. ne didinant koeficientų ribas, bet skiriant daugiau lėšų šiuo metu neapmokamoms valandoms atlyginti.

Etatinis apmokėjimas įvedamas bendrojo ugdymo mokytojams, neformaliojo švietimo mokytojams ir profesijos mokytojams. Švietimo pagalbos specialistams ir darželių auklėtojams ir iki šiol buvo taikomas etatinis apmokėjimas, tad jiems darbo užmokesčio tvarka nesikeičia. Šiuo metu ministerijoje yra suburta darbo grupė, kuri rudenį pateiks rekomendacijas dėl šių minimų specialistų darbo sąlygų gerinimo.

Etatinio modelis Lietuvoje diskutuojamas jau dešimtmetį, nauja apmokėjimo tvarka 2009 m. buvo išbandyta 12 šalies mokyklų, į jų patirtį atsižvelgta tariantis dėl dabartinio modelio.

„Pokytis tikrai bus – mokytojams bus daugiau apmokama valandų. Iki šiol mo- kyklos, kurios klasėse turėjo didesnį mokinių skaičių, negu numa- tyta mokinio krepšelio metodikoje, turėjo ir daugiau lėšų ir galė- jo daugiau tarifikuoti papildomų valandų. Toms mokykloms, ku- rios turėjo mažiau vai- kų, to daryti neišėjo. Įvedus etatinį, mažes- nėms mokykloms bus tik geriau.“ Valentinas Gendvilis, Ukmergės J. Basanavičiaus gimnazijos direktorius

Pinigų daugiau, bet atlyginimas įvedus etatinį mažesnis. Ar gali taip būti?

Sodros duomenimis, pernai Lietuvos vidutinis mokytojų atlyginimas „į rankas“ siekė 520 Eur. Kaip jau minėta, mažų atlyginimų pagrindinė priežastis yra maži krūviai: iki šiol tik 5 proc. mokytojų turėjo 36 val. per savaitę darbo krūvį, net 30 proc. mokytojų dirbo mažesniu nei pusės etato (18 val.) krūviu.

Dėl etatinio įvedimo negali būti mažinamas šiuo metu mokytojui nustatytas koeficientas, o dėl valandų perskaičiavimo iš savaitinių į metines darbo krūvio apimtis taip pat negali būti mažinama. Tad teisiškai etatinio įvedimas mokytojų darbo sąlygų negali bloginti. Kaip ir iki šiol, atlyginimas mokytojui gali mažėti tik tais atvejais, kai jam yra mažinamas darbo krūvis, o tai gali nutikti tik dėl to, kad mokykloje stipriai mažėja mokinių skaičius.

Darbus etato viduje nustato mokyklos vadovas

Etatas susideda iš trijų dalių:

– kontaktinio darbo su mokiniais valandų: pamokos, neformaliojo švietimo programos pamokos, kitas tiesioginis darbas su mokiniais: trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos, vadovavimas mokinių brandos darbams ir kt.;

– nekontaktinio darbo valandų: pasiruošimas pamokoms, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas, tėvų informavimas, profesinis tobulėjimas ir kt.;

– valandų mokyklos bendruomenei: bendradarbiavimas su mokyklos socialiniais partneriais, vadovavimas studentų pedagoginei praktikai, veikla, susijusi su vadovavimu klasei ar grupei, kiti mokyklos bendruomenei svarbūs darbai, kurie nėra apibrėžiami kaip kontaktinė veikla.

Mokytojo etatą sudaro 1 512 val. per metus (36 val. per savaitę). Visos valandos – pamokos, pasirengimas joms, veikla mokyklos bendruomenei – apmokamos vienodu tarifu.

Etatas gali būti dalijamas. Švietimo ir mokslo ministerija rekomenduoja etato neskaidyti smulkiau nei iki 0,25. Kaip ir iki šiol, mokytojas gali dirbti vienoje mokykloje, taip pat dirbti 1,5 etato toje pačioje mokykloje ar sudaryti tokį darbo krūvį per dvi ar kelias darbo vietas.

Pagalba dėl etatinio įvedimo

– Nuo gegužės veikia karštoji telefono linija 8 800 20018, speciali interneto svetainė www.etatinis.lt su mokytojų ir mokyklų vadovų atlyginimų skaičiuokle, teisine informacija: paskelbti mokytojų pareigybių aprašų pavyzdžiai, rekomendacijos dėl mokytojų darbo krūvio sandaros ir kt., parengti dažnai užduodami klausimai ir etatinio mitai.

– Mokykloms talkina paskirti konsultantai – mokyklų vadovai, savivaldybių darbuotojai. Kiekvieną penktadienį rugsėjo mėnesį 14 val. vyksta tiesioginės transliacijos ministerijos „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose, atsakant į klausimus tiesiogiai.

– Etatinio modelio ir darbo teisės klausimais konsultuoja ir profesionalūs Vilniaus universiteto Teisės klinikos teisininkai. Šios konsultacijos vyks elektroniniu paštu etatinis@teisesklinika.lt.

– Mokyklose ir savivaldybėse konsultacijų vizitus pradėjo etatinio modelio koordinavimo grupė. Jos nariai susitiks su mokyklų vadovais, švietimo specialistais, stebės modelio įgyvendinimo eigą, konsultuos bei teiks rekomendacijas mokykloms bei savivaldybėms.

Ką turi padaryti mokyklų vadovai rugsėjo–spalio mėn.:

• Patvirtinti mokytojų pareigybių aprašus ir paskirstyti krūvius mokytojams.

• Darbo apmokėjimo sistemą papildyti nuostatomis dėl pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo.

• Įvykdyti darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūras Darbo kodekse nustatyta tvarka.

• Parengti darbo sutartis arba jų pakeitimus.

Ką turi padaryti savivaldybės per rugsėjį:

• Pasitvirtinti lėšų ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, lėšų švietimo pagalbai ir kitoms mokymo reikmėms tenkinti paskirstymo tvarkas.

• Nustatyti / patikslinti maksimalų pareigybių skaičių kiekvienai ugdymo įstaigai.

Kaip skaičiuojamos etato valandos?

Iš kiek mokymosi savaičių reikia dauginti pamokas, skaičiuojant metines kontaktines valandas?

Bendruosiuose ugdymo planuose nustatyta:

– Pradinio ugdymo programai – 175 mokymosi dienos / 35 savaitės;

– Pagrindinio ugdymo programai – 185 mokymosi dienos / 37 savaitės;

– Vidurinio ugdymo programos IV gimnazijos klasei – 165 mokymosi dienos / 33 savaitės;

– Ugdymo planuose taip pat nustatyta, jog sprendimą dėl 10 ugdymo dienų (atitinka 2 savaites) organizavimo laiko priima mokykla. Tad, jeigu mokykla apsisprendė, jog visas savaites vyks tik pamokos, dauginti reikėtų iš 35 (pradinio ugdymo atveju) arba 37 (pagrindinio ugdymo atveju). Jeigu mokykla nuspręstų 10 dienų ugdymo laikotarpį išnaudoti ne pamokoms, tuomet kontaktinis darbas turėtų būti apskaičiuojamas savaitinį krūvį dauginant iš standartinio mokymosi savaičių skaičiaus (33 arba 35) ir prie jo pridedant tą kontaktinį krūvį, kuris yra numatytas mokytojui tų 10 dienų metu. Tokia pačia logika vadovaujantis reikėtų priimti sprendimus dėl IV gimnazijos klasės, atsižvelgiant, jog daliai mokytojų yra numatomos papildomos konsultacijos su mokiniais ruošiantis egzaminams (todėl standartinėmis pamokomis reikėtų dauginti iš 33 savaičių, bet šią dalį būtina papildyti ta apimtimi, kuria numatytos konsultacijos egzaminams ir pan.).

Kaip skaičiuojamos nekontaktinės su pamokomis susijusios valandos?

– Skaičiuojamas procentas nuo metinių kontaktinių valandų skaičiaus (30–50 proc., pradedantiems – 60–100 proc.).

Kaip skaičiuojamos valandos mokyklos bendruomenei?

– Šioms veikloms galima numatyti iki 50 proc. valandų (t. y. 756 metinės valandos) nuo visos įstatyme numatytos darbo laiko normos (t. y. nuo 1 512 val.); pradedantiesiems iki 40 proc. nuo visos darbo laiko normos.

Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus galima rasti etatinis.lt, dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje. Švietimo ir mokslo ministerijos informacija www.etatinis.lt

Švietimo ir mokslo ministerijos informacija

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*