Pasidalink per Facebook!

Nebijojimas diskutuoti aktualiais klausimais, gebėjimas priimti atsakomybę už savo veiksmus ir supančią aplinką, įvairių karinių situacijų simuliacija ar neatsakingų vairuotojų sudrausminimas keliuose – šiandien Lietuvoje galima atrasti ne vieną pilietiškumo formą. Kodėl šiandien svarbu kalbėti apie pilietinę visuomenę ir ką reiškia būti pilietišku?
Surengė diskusijų festivalį
Nors didžioji dauguma Lietuvos gyventojų vertina diskusijų vertę, tačiau tik penktadalis teigia nebijantys drąsiai reikšti savo nuomonės, skelbia reprezentatyvi „Spinter“ šalies gyventojų nuomonės apklausa, atlikta diskusijų festivalio „Būtent!“ užsakymu 2019 m. Pasak vieno iš diskusijų festivalio „Būtent“ organizatorių, kuo aukštesnė šalies diskusijų kultūra, tuo pilietiškesni jos gyventojai, nes geriau atstovaujamos visos interesų grupės, priimami tvaresni sprendimai.
„Giliau pažvelgus į visuomenės nuomonę diskusijų kultūros klausimais, galima pastebėti, kad didžiajai daliai Lietuvos gyventojų diskusijos yra savo nuomonės išsakymas, kito nuomonės išklausymas, galimybė rasti sutarimą, sužinoti kažką naujo, generuoti idėjas. Su „tuščiai praleistu laiku“ ir „konfliktavimu“ diskusija labai mažai kam siejasi. Atrodo, kad diskusijos vertę suprantame, visgi kita tyrimo dalis rodo, kad esame nedrąsūs. Tik penktadalis šalies gyventojų teigia visuomet drąsiai reiškiantys savo nuomonę“, – sako A. Marcinkus, vienas iš diskusijų festivalio „Būtent“ organizatorių.
Reprezentatyvios rezultatai parodė, kad žmonės jaučiasi drąsiau, kai yra užtikrinti savo teisumu arba kai diskusijoje nedalyvauja geriau konkrečiu klausimu nusimanantys žmonės. Taip pat respondentai teigė, kad jiems reikia padrąsinimo, paskatinimo išsakyti savo nuomonę, aiškintis ne iki galo suprastą situaciją, viešai iškelti klausimus, sprendimų ir sutarimo ieškoti ne vien su pažįstamais žmonėmis.
„Demokratijai užtikrinti nepakanka vien institucijų ar įstatymų. Ją puoselėti, ja gyventi turi kiekvienas šalies pilietis. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse aukšta diskusijų kultūra „užkoduota“ istoriškai. Įvairūs sprendimai neatsiejami nuo požiūrių įvairovės ir skirtingų visuomenės grupių įtraukimo juos svarstant. Aukšta diskusijų kultūra padeda visuomenei susitarti dėl valstybės raidos prioritetų ir lemia geresnę priimamų sprendimų kokybę“, – sako A. Marcinkus.
Jeigu švedai, norvegai, danai, suomiai savo festivalius rengia jau apie 30–50 metų, tai Baltijos šalyse šie festivaliai dar jauni, Estijoje septintasis vyksta šiemet, Latvijoje ką tik įvyko penktasis, o Lietuvoje diskusijų festivalis „Būtent!“ vyks trečiąjį kartą rugsėjo 6–7 dienomis. Šiemet visuomenė festivaliui pasiūlė daugiau nei 80 temų, iš kurių trečdalis sudaro ir šių metų renginio programą, kurias pristatys jas pasiūlę asmenys ir organizacijos.
Pažinti pilietiškumą – per asmeninę patirtį
Kitas pilietiškumo platformos šalyje ieškotojas – Paulius Kilkūnas, organizuojantis pilietiškumo žaidynes „Aš esu pareiga“, vyksiančias spalio 6-ąją, Šiauliuose.
„Norėdami padėti kitiems suvokti ir patirti, kas yra pilietiškumas, taip gimė ir idėja sukurti jau tradicija tapusias pilietiškumo žaidynes „Aš esu pareiga“, o rengiamas organizacijos „Baltai juoda“, kuriose pilietiškumą galima pažinti per įvairias karines veiklas. Pavyzdžiui, išbandant važiavimą šarvuočiu, ginkluoto užpuolimo atrėmimą, lauko minos nukenksminimą. Ekstremalios situacijos, kraują stingdantys potyriai, primenantys visame pasaulyje garsų „Call of Duty“ video žaidimą vyksta keturiose izoliuotose teritorijose, kariškių, policininkų, gaisrininkų ir medikų paruoštose situacijose, kur komandos turs vykdyti įvairias užduotis“, – pasakoja P. Kilkūnas.
Anot jo, svarbiausia jaunus žmones atitraukti nuo išmaniųjų įrenginių, piktų komentarų rašymo internete ir kad jie taptų aktyviais visuomenės nariais, nebijančiais ne tik diskutuoti, bet ir prisiimti atsakomybę už save ir supančią aplinką.
Rūpinasi ir vairuotojais, ir neįgaliaisiais
„Taip su ne pelno siekiančia pilietiškai aktyvaus jaunimo grupe „Baltai juoda“, vienijančia iniciatyvius ir socialiai neabejingus piliečius ir organizacijas sugalvojome organizuoti įvairias iniciatyvas. Pastebėję neatsakingą vairuotojų elgesį keliuose, nusprendėme pagerbti žuvusius keliuose ir jų žūties vietoje išdėlioti stiklinius namelius su viduje degančiomis žvakėmis ir trumpais eismo įvykio aprašymais. Vien Kaune iš viso pastatėme 52 tokius atminimo namelius“, – dalijasi pašnekovas.
„Baltai juoda“ taip pat vykdė ir akciją automobilių stovėjimo aikštelėse prie didžiųjų Kauno prekybos centrų, kavinių, greitojo maisto restoranų, kur dažnai pastebimi pažeidėjai, besiparkuojantys neįgaliųjų vietose, tačiau teisės tam neturi. Akcijos metu buvo aptikti ir sudrausminti 19 pažeidėjų.
„Nemažai metų prabuvome sovietinės okupacijos priespaudoje, todėl mūsų visuomenėje dar apstu įvairių stereotipų. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės dar džiaugiasi, kad jų kaimynų „stogas dega“. Griežtai prieštarauju ir tokiam posakiui, kad reikia palaukti, kol praeis 20 m., o tuomet viskas pradės keistis. Keisti mus supančią aplinką ir požiūrį į ją galime jau dabar. Svarbiausia, kad atsirastų bendras suvokimas, kad esame bendra komanda ir visi žaidžiame tą patį komandinį žaidimą“, – pokalbį apibendrina P. Kilkūnas.

Prie pilietiškumo skatinimo šalyje prisideda ir jau kelis metus iš eilės vykstantys Nacionaliniai pilietiško jaunimo apdovanojimai „Tėvyne mūsų. Per du apdovanojimų etapus sulaukta daugiau kaip 2 500 dalyvių, pristatytos net 55-ios pilietiškumo iniciatyvos. Daugiau įkvepiančių istorijų – Nacionalinių pilietiško jaunimo apdovanojimų „Tėvyne mūsų“ platformoje www.tevynemusu.lt

Nebijojimas diskutuoti aktualiais klausimais, gebėjimas priimti atsakomybę už savo veiksmus ir supančią aplinką, įvairių karinių situacijų simuliacija ar neatsakingų vairuotojų sudrausminimas keliuose – šiandien Lietuvoje galima atrasti ne vieną pilietiškumo...