Naujausios žinios

Folkloras – mano silpnybė

Stasės Pivoriūnienės darbo biografija labai trumpa. Baigusi Vilniaus pedagoginę mokyklą atvažiavo į Širvintas ir įsidarbino vaikų darželyje / lopšelyje „Pasaka“. Kai jį uždarė, perėjo į „Saulutę“ ir  jau ne vienerius metus čia darbuojasi. „Pirmieji auklėtiniai šiandien solidūs asmenys, ne vieno jų vaikus teko auklėti. Jei sveikatos užteks, gal kai kurių ir anūkus dar auklėsiu,“ – kvatojasi Stasė. Pastebėjau, jog pasakius „Pivoriūnienė“, ne visi žino apie ką kalbama, bet ištarus „auklėtoja Stasė“ – klausimų nekyla.

Antroji Stasės meilė – folkloras. Ji – folklorinio ansamblio „Gojus“ dalyvė. Anot ansamblio vadovės Nijolės Vitkauskaitės, tai ansamblio siela, idėjų variklis. Daugelis širvintiškių žino – ten, kur dirba Stasė, vaikučiai apie folklorą žinos viską. Lopšelyje / darželyje „Pasaka“ kartu su muzikos vadove Rože Polonskiene Stasė vadovavo mažylių folkloriniam ansambliui. Dabar „Saulutėje“ abi moterys dirba su folkloriniu ansambliu „Spindulėlis“. Vaikų folkloro festivalyje „Patrepsėlis“ „Spindulėliai“ kasmet dalyvauja. Keletą metų Stasė vykdė projektą „Mes padainuosim dainų dainelę“, skirtą liaudies kūrybos puoselėjimui ir garsinimui. Stasė džiaugiasi, kad su vaikučiais noriai bendrauja jos kolegos iš „Gojaus“, niekada neatsisako užsukti į darželį, pabendrauti su mažaisiais. „Vaikučiai smalsūs, imlūs, jie noriai dalyvauja ansamblyje „Spindulėlis“, domisi liaudies dainomis, šokiais, pasakojimais, – džiaugiasi Stasė. – Tikiu, ir užaugę, jie nepamirš folkloro.“

„Iš kur ta meilė liaudiškai muzikai?“ – klausiame Stasės Pivoriūnienės. Pasak auklėtojos, iš vaikystės, iš gimtųjų namų, Bajorkampio ir Levaniškių kaimų. Daininga buvo visa Kapcevičių šeima. Gražiai dainuodavo seneliai, mama Emilija, o tėtis Česlovas dar buvo ir muzikantas. „Mūsų namuose dažnai vykdavo vakaruškos. Manęs, pipiriukės, būdavo neįmanoma nuvaryti miegoti, norėdavosi žiūrėti ir klausyti. O kokios šventės namuose būdavo, kaip dainuodavo visi! Be galo norėjau išmokti groti akordeonu. Pusseserė turėjo akordeoną, tad, svečiuodamasi pas ją, pradėjau mokytis, kaip sakoma, iš klausos. Taip ir pramokau. Mokydamasi Zibaluose dalyvavau ansamblyje, ten dar pramokau groti gitara, tambūrinu. Pedagoginėje mokykloje dainavau ir chore, ir ansamblyje. Neįsivaizduoju savęs be muzikos, be koncertų, be veiklos.“ – pasakojo kūrybingoji auklėtoja.

Nenuostabu, kad ir savo ateitį Stasė įsivaizdavo susietą su muzika, kultūros renginiais, jų režisavimu. „Svajojau mokytis kultūros renginių organizavimo, – sako moteris, – Bet gyvenimas ne visada klostosi pagal planą. Baigiant mokyklą mirė tėtis, teko rinktis trumpesnes studijas, kad greičiau galėčiau pradėti dirbti, gyventi savarankiškai. Taip ir tapau ikimokyklinio ugdymo specialiste, o kultūrinė veikla liko pomėgiu.“

Šeimoje nėra abejingų muzikai. Stasės brolis Algis irgi gražiai dainuoja ir groja gitara. „Kiek jaunystėje mudviejų dainuota! Susėdame vasaros vakarą prie namų dainuojame ir dainuojame pritardami gitara. Ir šiandien smagu prisiminti,“ – sako Stasė. Anciūnų kapelos gerbėjai puikiai pažįsta Stasės seserį Alvydą Krapienę, kurios balsas virpina klausytojų širdis. Muzikalūs ir Stasės vaikai. Inga nuo mažens dainuodavo folkloriniuose ansambliuose. Ramunė – kanklininkė, kažkada dalyvavo „Dainų dainelės“ respublikiniame ture. Paulius pradinėse klasėse šoko mokytojos Jūratės Barbaravičienės vadovaujamame ansamblyje. Muzikines tradicijas tęsia ir dainuojantys bei šokantys keturi anūkai.

„Neįsivaizduoju šeimos švenčių be muzikos, dainų, linksmų pasakojimų ir žaidimų, – sako Stasė. – Nesuprantu, kaip galima keletą valandų smaksoti užstalėje be saiko geriant ir valgant. Argi tai šventės esmė? Mūsų šeimos Kalėdų šventę šiemet organizavo anūkai. Visi gavom užduotis, vaidmenis – laikas tikrai neprailgo. Kai nuvažiuojame pas Ramunę, gyvenančią Airijoje, žaidžiame tokį interaktyvų žaidimą, kuriam pasibaigus jautiesi lyg sudaužytas. Bet kaip tai įdomu! Nuobodūs vakarai priešais televizorių tikrai ne mums.“

„Gyvenimas, skirtas muzikai“ – toks užrašas galėtų puikuotis Stasės Pivoriūnienės biografijos įžangoje. Tai nebūtų pompastiška, tai būtų tiesiog teisinga. Liaudies muzika jai įaugusi į kraują ir tuo viskas pasakyta. Stase, sėkmės!

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*