Naujausios žinios

Gaila vaikų

Valda Patinskienė

Straipsnis buvo išspausdintas  gruodžio 13 d. laikraščio „Širvis“ 48-ame šių metų numeryje

Ir vėl Jauniūnų seniūnija, ir vėl skambutis su nelabai maloniomis naujienomis. Kokios priežastys, kad pašaliniai žmonės skambina norėdami padėti kaimynų, draugų vaikams? Sako: „Gaila vaikų“. Ir kai pati įsitikini, jog tiems vaikams tikrai bloga padėtis namuose, mintyse padėkoji žmonėms, neabejingiems vaikų vargams. Kiek daug baisių atsitikimų pastaruoju metu girdime, kai kaimynai apsimetė nematę, negirdėję, kad vaikai šeimoje buvo skriaudžiami, mušami. Gal nebūtų ir Matuko tragedijos Kėdainiuose. Sužinojusi adresą, pasidomėjau, ar teisinga informacija. Gaila, tačiau skambučio pranešimas pasitvirtino. Savo ruožtu aš toliau tą „naujieną“ paskleidžiau. Kam gi jei ne Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai. Vėliau sužinojau, kad šiam skyriui toji šeima gerai žinoma. Kokių priemonių buvo imtąsi per gana ilgą laiką, nežinia, bet gerų rezultatų nematyti.

Vaikučiai ne visai maži, jau mokyklinukai, o anot kaimynų, jie nemena, kada šiuose namuose buvo ramu, kada nebuvo pašalinių asmenų, nebuvo girtaujama. Ar paruošę pamokas, ar išsimiegoję, ką išklausę per naktines puotas, mokinukai eina į mokyklą. Mokytojai nemato, nesidomi, ar rūpi mokyklinis krepšelis? O štai kaimynai pilietiški, belieka tik padėkoti už neabejingumą. Maniau, kad gali pasitaikyti ir daugiau tokių atvejų kaip šis (o jei nepasitaikys – labai apsidžiaugčiau). Tad kreipiausi į Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją, kas bus daroma tokiais atvejais. Vedėja, atsiliepusi į mano skambutį, pasakė, jog šiuo metu negalinti kalbėti, nes kaip tik bendrauja su tos šeimos vaikais. „Gerai, paskambinsiu vėliau, reikia žinoti, kas bus nutarta dėl vaikų“. Vėliau vedėja atsiuntė žinutę, jog man bus atsakyta per Savivaldybės atstovę spaudai, klausimus pateikus raštu. Jei nesiteikiama pokalbio metu atsakyti – reikia rašyti. Rašau klausdama:

„1. Kiek laiko ši šeima yra žinoma Vaiko teisių apsaugos skyriui?

  1. Kaip dažnai būdavo lankoma ši šeima, su kokiomis problemomis susidurdavo?
  2. Kaip kitos institucijos, susijusios su šios šeimos vaikais, bendradarbiavo siekdamos pagelbėti šeimai?
  3. Koks paimtų iš šeimos vaikų likimas ateityje? Ar yra paruošti budintys globėjai, kurie tokiose ir panašiose situacijose padėtų vaikams?
  4. Kokia pagalba suteikta mamai? Kokios prevencinės priemonės yra taikomos šeimoms, siekinat išvengti vaikų paėmimo iš šeimos?
  5. Ar bus surašytas ATP protokolas?“

Nežinau, kas nesuprantamo mano klausimuose, o štai iš atstovės spaudai gautas atsakymas:

„Atsakydami į Jūsų 2017-11-29 klausimus, informuojame, kad su šeimomis dirbama vadovaujantis vaiko teisių apsaugos sritį reglamentuojančiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir kt.).

Pagalbos pobūdis kiekvienai konkrečiai šeimai priklauso nuo individualaus šeimos pagalbos poreikio ir rizikos lygio šeimoje (išskyrus dalyvavimą prevencijos ir (ar) ankstyvosios intervencijos priemonėse). Šeimos rizikos lygio įvertinimo kriterijus ir tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Širvintų rajono savivaldybėje sudaromos galimybės šeimoms ir pavieniams asmenims dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose, šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose priemonėse.

Seniūnai, pasitelkdami seniūnaičius ir bendruomenines organizacijas, prevenciškai stebi šeimas, kuriose galima socialinė rizika, prireikus, jose lankosi. Su socialiniais darbuotojais ar seniūnijos specialistais socialiniam darbui aptaria galimas individualios prevencijos priemones.

Su šeima socialinį darbą dirba ir socialinę priežiūrą šeimai, taikydamas socialinio darbo atvejo vadybą, teikia socialinis darbuotojas.

Įvykus krizei šeimoje, jai teikiama kompleksinė pagalba. Ją teikia socialiniai darbuotojai, vaiko teisių apsaugos specialistai, psichologai, psichiatrai, socialiniai pedagogai, sveikatos priežiūros įstaigų specialistai ir kt.

Socialinis darbas su šeima dirbamas tarpusavio susitarimo ir bendradarbiavimo su šeima pagrindu. Socialinis darbuotojas, teikdamas socialinę priežiūrą, su šeima sudaro rašytinį susitarimą dėl bendros veiklos, siekiant pokyčių šeimoje. Socialinis darbuotojas yra šeimos pagalbininkas pastarajai apsisprendžiant dėl šeimos gerovės, tačiau nėra atsakingas už šeimos pasirinktą gyvenimo būdą ir jos sprendimus bei šių sprendimų pasekmes.

Socialiniai darbuotojai dirba socialinį darbą, lankydamiesi šeimose (rekomenduojama esant aukštai rizikai – ne mažiau kaip 3–5 kartus per savaitę, esant vidutinei rizikai – ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę, esant žemai rizikai – pagal poreikį), taip pat palaiko ryšius su šeima ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, telefonu.

Siekiant įsitikinti, ar nėra pažeidžiamos vaiko teisės, šeimose periodiškai lankosi Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai (rekomenduojama esant aukštai rizikai – ne rečiau kaip kartą per 1 mėnesį, esant vidutinei rizikai – ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, esant žemai rizikai – pagal poreikį).

Bendruomenės, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitos institucijos ir įstaigos, seniūnai, seniūnaičiai, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą šeimoje, keliantį ar galintį sukelti pavojų jo gerovei, sveikatai ar gyvybei, nedelsdami apie tai informuoja Vaiko teisių apsaugos */skyrių arba policiją.

Vaiko teisių apsaugos skyriui įtarus ar nustačius galimus vaiko (-ų) teisių pažeidimus šeimoje, keliančius pavojų jo (-ų) sveikatai ir gyvybei, vaikas (-ai) iš šeimos ar kitos jam (-iems) nesaugios aplinkos paimamas (-i) Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatytais pagrindais.

Vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs informaciją apie galimą vaiko (-ų) teisių pažeidimą šeimoje, nedelsdamas įvertina pranešimo pagrįstumą ir bendradarbiaudamas su seniūnija, socialiniais darbuotojais, l;;;\]]]]

.ir (ar) policija, nedelsdam+++++]L.as vyksta į vaiko (-ų) buvimo vietą situacijos įvertinti. Jei, įvertinus padėtį vietoje, nustatoma, kad vaiko (-ų) buvimas šeimoje yra nesaugus ir tai kelia pavojų jo (-ų) sveikatai ir gyvybei, Vaiko teisių apsaugos skyrius skubiai vykdo vaiko (-ų) paėmimą iš šeimos.

Paėmus vaiką (-us) iš šeimos, nedelsiant sudaromas bendras pagalbos vaikui (-ams) ir šeimai planas – šeimai būtinų veiksmų ir priemonių bei socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo pagalbos bei kitų paslaugų visuma, kuria bus siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, aptariama kaip šeimai jie bus organizuojami, nustatomos konkrečius veiksmus ir priemones teiksiančios institucijos ar įstaigos, jų veiksmai ir atsakomybė, teikimo tvarka ir terminai, atsižvelgiant į individualius šeimos poreikius ir vaiko (-ų) tėvų ar atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku (-ais) gyvenančių asmenų elgseną su vaiku (-ais), jų gyvenimo būdą.

Budinčio globotojo sąvoka ir funkcijos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymo redakcijoje, kuri įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d. Globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir globėjams (rūpintojams) teikiama pagalba pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas.

Dėkojame už Jūsų paklausimą, tačiau apie konkrečias šeimas ir konkrečius atvejus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, siekdami apsaugoti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus pagal galiojančius teisės aktus, informacijos teikti neturime teisės.“

Gavau visą įstatymų ir dokumentų paketą, kaip turi dirbti šis skyrius ir visi kiti pareigūnai. Turi dirbti, o ar tikrai taip dirba? Puikiai suprantu, kad vaiko, šeimos duomenis reikia saugoti, jų neviešinti, kad nebūtų pažeistas vaikų privatumas ir vaikai nepatirtų perdėto aplinkinių dėmesio. Bet ar dėmesio stoka iš atsakingų institucijų pateisinamas? Žinoma, lengva ir net patogu, slėptis už įstatymų nuo žurnalsitų. Užuot pasakius, kad vaikai paimti iš tėvų, laikinai apgyvendinti ligoninėje (nors sąlygų tam ir nėra, nes nėra Vaikų ligų skyriaus), o iš ten laikinai perduoti globėjams, kol bus nuspręsta dėl šeimos gebėjimo rūpintis savomis atžalomis, atsišaudoma bendrystėmis. Susidaro įspūdis, kad žurnalistai vaiko teisių apsaugai tik trukdo dirbti, elgdamiesi pilietiškai, pranešdami ir bandydami padėti vaikams, ne kam kitam. Jei vaikai augs savo šeimose, jei probleminių atvejų bus mažai rajone, nuopelnai bus tam pačiam Vaiko teisių apsaugos skyriui. O jei nutiks, neduok Dieve, tragiškas įvykis, ar tiesiog nelaimė, šešėlis kris ant viso rajono ir prasidės kaltų paieška. Juk, kaip teigiama atsakyme, visos komisijos, visi su šiuo darbu susiję darbuotojai lankosi lankosi, dirba dirba nuoširdžiai, rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, o koks rezultatas? Tik po įkyraus mano kišimosi vaikai buvo paimti iš šeimos. Reikia tikėtis, kad šiuo metu vaikai saugioje, ramioje aplinkoje, su jais dirba psichologai, šeimai padedama spręsti įsisenėjusias priklausomybių problemas ir netrukus vaikai vėl gyvens su mama ir tėčiu.

Mielieji skaitytojai, nelikite abejingi, jei jūsų aplinkoje yra tokių šeimų, kur, jūsų manymu, vaikams negera, nebūkite apatiški, čia pasakymas – ne mano daržas, ne mano pupos – netinka. Kaip sako Jauniūnų seniūnijos žmonės: „Gaila vaikų“.

Valda Patinskienė

1 Comment on Gaila vaikų

  1. ir ko čia piktintis? // 2017 gruodžio 20 9:51 at // Atsakyti

    Va ir padėkojo pilietiškiems žmonėms. Pranešėt, o domėtis ne jūsų reikalas. Nors šeima ir žinoma ir buvo dirbama. Bet visuomenei ataskaitų neteikiam. O gaila, manau, kad asmeniui, pranešusiam apie pažeidžiamus vaikus turėtų būti teikiama informacija. Nes dabar matom uždaros veiklos rezultatus. Ištikus nelaimei, vaikutį vedžiojasi viena triukšminga asmenybė, kuriai, mano nuomone, svetimų vaikų tikrai negalima patikėti, nes saviškių nemokėjo auginti. Na bet žirafa didelė, ji mato geriau… kaip dainavo V. Visockis.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*