Naujausios žinios

GĖLĖS – MANO SILPNYBĖ

Valda PATINSKIENĖ

Labai dėkinga laikraščio skaitytojams, kad skambina ir praneša ar pataria, nurodo, apie ką rašyti. Paskutiniame laikraščio numeryje, atsižvelgdama į skaitytojo pasiūlymą, rašiau apie gražiai tvarkomą Jadvygos ir Juozo Grinių sodybą. Po to gavau pastabą, kad kažkur ieškau grožybių, o šalia esančios Laimutės ir Prano Romanovskių išpuoselėtos sodybos Kabaldoje, Kazliškių gatvėje, nematau. Teisingai! Jau seniai apsipratome su kasdien tvarkomais gėlių darželiais. Neįmanoma nepastebėti, kaip gražėja ne tik gėlynai, labai pasikeitė ir gyvenamojo namo išorė. Šalia gyvenantiems vykstantys pasikeitimai Romanovskių sodyboje tarytum įprastas dalykas. Vos ne kas vakarą tyliai, ramiai vis didėjančiuose gėlynuose triūsia Laimutė. O kai paklausi, ar jau viskas padaryta, tik numoja ranka: „Kur čia bus viskas padaryta. Štai prie pavėsinės vėl veša žolė. O, rodos, visai neseniai nuravėjau, žemę palei rožių kerus būtina purenti, laimei, kol kas nereikia laistyti…“

„Laistymas ir vejos pjovimas – tai jau mano darbas, – į pokalbį įsiterpia Pranas. – Kai 1989 metais atsikėlėme į šiuos namus, kieme telkšojo neišbrendamas purvynas. Aplinkui namą buvo ariama žemė, dabartiniame mūsų kieme tada augo daržovės, stovėjo šiltnamis. Pirmiausia su svainiu kieme pasodinome maumedį. O dabar štai koks milžinas užaugo! Čia sulekia kėkštai, jie lukštena maumedžio sėklytes ir jomis maitinasi“. Maumedis tikrai išbujojo, viršūnė siekia debesis. Jei kas mūsų gatvėje ieško ir klausia kur gyvena Romanovskiai, papraščiausiai paaiškinu: „Matote maumedį – ten jų namai“. It švyturys.

„Labai mėgstu gėles. Tai mano silpnybė. Dirbdama gėlynuose, pailsiu ir atsigaunu po dienos darbų. Nuo pat ankstyvo pavasario jau planuoju kur ką sodinsiu, ką reikia pakeisti, – sodindama hortenziją kalba Laimutė. Šiandien įsigijau kelias fuksijas, sulfinijas, hortenzijas, žalumynų. Skubu rasti gėlėms tinkamą vietą: vienoms reikia pavėsio, rūgščios žemės, kitos mėgsta užuoveją ir saulės atokaitą. Stengiuosi sudaryti joms tinkamas sąlygas, tada gėlės, tarytum atsidėkodamos, gausiai žydi“, – savo patirtimi dalinasi gėlių mylėtoja.

Per daugiau nei trisdešimt metų labai pasikeitė namo teritorija. Aplinkui namą nebeliko daržų, vien žalia veja ir gėlynai. Įrengtas baseinas, kuriame žydi vandens lelijos. „Daržovių tiek, kiek kažkada sodinome, jau nebereikia, tad ir atokiau nuo kiemo esančiame žemės plotelyje žmona prisodino gėlių“, – sodybos šeimininkas parodė naujai apsodintą gėlėmis klombą. „Tačiau ten ne vien gėlės, bet ir nemažai medelių“,- pastebėjau. „Medelius, krūmus pasirenku ir sodinu aš. Tujų gyvatvorė, jos priežiūra, karpymas – mano darbas. Štai kadagys, kalninė pušis – šiuos augalus pasodinau prie namų, o nuošaliau – mūsų sodas. Čia ne tik vaismedžiai, auga ir šilkmedis, kuris jau antrus metus nokina skanias uogas, pasodinau ir riešutmedžių. Jie dar jauni, bet kelis riešutus, tikiuosi, šiemet sunokins“, – šeimininkas Pranas rodo naujai apsodintą sklypą už ūkinio pastato.

Kieme namelį primenanti pavėsinė, prie pat namo prisišliejusi terasa. „Čia irgi mano darbas. Stačiau pavėsinę savo šeimai, o dabar šeima padidėjo: turime žentą, marčią, anūkę. Kai visi suvažiuoja, netelpame pavėsinėje, reikėjo daugiau erdvės, teko vėl imtis statybų – įrengiau erdvią terasą. Kai oras geras, malonu visiems pabendrauti gryname ore, savaitgaliais lauko židinyje kepti kepsnius, kaip tik tuo dabar ir turiu užsiimti“, – smulkindamas malkas židiniui, tęsia pasakojimą Pranas.

„Taip, kai kurių darbų be vyro negalėčiau atlikti. Artėjant šalčiams, jis atveža eglišakių. Rožes žiemai apklojame, kad nesušaltų, tačiau visko pasitaiko. Norisi, kad visi augalai puoštų aplinką, todėl būtina jais rūpintis. Gėlynas reikalauja daug lėšų, daug laiko ir daug darbo. Jei nedirbsi, neprižiūrėsi, kiek bepirksi gėlių, jos skurs ir galų gale žus. O man darbas gėlyne – malonumas, aš čia nepavargstu“, – glostydama naujai pasodintas gėles, kalba Laimutė.

Besidairydama po kieme augančius augalus, užklausiau, kokių rūšių ir kiek augalų čia esama. „Štai čia rododendrų, rožių krūmai, toliau baigianti žydėti magnolija, prie terasos fuksijos, surfinijos, naujokės hortenzijos, tuoj tuoj pražysiantys bijūnai. Astilbijos, tulpės, lelijos…“ – Laimutė neatsikvėpdama vardino augalus, augančius kieme. Man net galva apsisuko nuo augalų gausos ir įvairumo. „Dar žydi alyvos, greit sužydės jazminas“, – juokdamasis pridėjo Pranas.

Malonu ir gražu matyti, kaip darniai, pasitardami puošia ir tvarkosi savo sodyboje darbštuoliai Laimutė ir Pranas.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*