Pasidalink per Facebook!

Vasario 23-osios vakarą Kultūros centro Gelvonų filiale sugužėję svečiai, gelvoniškiai šventė tradicinę seniūnijos kultūros dieną „Išdalinkim save“, skirtą valstybės atkūrimo šimtmečiui ir parengtą pagal Ipolito Užkurnio atsiminimus ir kūrybą, ir išgyveno dabarties ir praeities sąšaukas – gelvoniškių kūrybingumą ir iš naujo atrado, pažino kraštietį, tautodailininką, rašytoją, pasakorių Ipolitą Užkurnį.

„Mylėdami tėvynę, be abejonės privalome saugoti jos papročius, jos tradicijas; privalome mylėti ne tik iš pareigos, tiesiog iš žmogiškumo, tuos kelius, kur užaugom,“ – patriotinėmis mintimis pradėjo renginį lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Edita Rutkauskienė. Renginio vedėja pakvietė visus šventės dalyvius prisiminti kraštiečius, mylėjusius tėviškę ir dirbusius Lietuvai, taip pat pasididžiuoti šiandien dainuojančiais, šokančiais, pasakojančiais, dirbančiais.

Pasak E. Rutkauskienės, Gelvonų kraštą garsina Baltramiejus Užkurnys, kilęs iš Pyplių kaimo, – knygnešys, įrašytas į Lietuvos knygnešystės istoriją. Šeiniūnus įamžino Ignas Šeinius, Palionės viensėdį – Juozas Kruminas, savo vietoves išmoningai aprašė K. Skebėra. Kraštietis, tautodailininkas, rašytojas, pasakorius I. Užkurnys – vienas talentingiausių, žinomas ne tik Aukštaitijos, bet ir visos Lietuvos, medžio drožėjų. Brangino Pyplių kaimo tradicijas.

Gelvonų filialo saviveiklininkai Vladislava ir Kazys Visackai gelvoniškių šnekta paporino Užkurnių gyvenimo istoriją, kuri tarsi atskleidžia ir pačių Gelvonų istoriją. Įdomu klausytis šių sutuoktinių, ypatingai todėl, kad jie yra išsaugoję gelvoniškių šnektą. Retas kuris jų amžiaus geba prabilti savo tėvų kalba, o apie jaunimą nėra ką bekalbėti.

„Kai žmogui sekasi, sakoma, jam viskas kaip iš rankos. Taip ir Užkurniui,“ – kalbėjo renginio vedėja. E. Rutkauskienė pasakojo, kad I. Užkurnys pirmiausia pradėjo piešti pirštu ant užšalusio lango, po to anglimi, vėliau pagaliuku ant smėlio, galiausiai, dirbdamas ir besimokydamas po 12 valandų per parą, tapo geriausias meninkas Lietuvoje. Jo darbai eksponuojami įvairiose Lietuvos vietose, pavyzdžiui, Raganų kalne, 2015 m. įrengta jo darbų galerija Kernavėje.

Iš tiesų buvo įdomu sužinoti, kad I. Užkurnys labai brangino savo kraštą. Savo atsiminimuose jis rašė: „O kaip norėtųsi apeit visą pasaulį, bet sugrįžti mažu vaiku čia: kur žydi purienos, čiulba paukščiai giesmininkai, nušluostyt sūrų prakaitą, atsigert iš paversmės šulnelio, įkopti į Kupolio kalną ir iš čia niekur neiti, nes čia viskas mūsų, viskas širdžiai miela. Visa ko pradžia – yra mūsų vaikystėje.“ Renginio vedėja pakvietė atsinešti daug šviesos ir rimties iš kūrėjo vaikystės.

Gelvonų gimnazijos vaikų folkloro kolektyvas „Dagilėlis“ su vadove Audrone Dabravolskiene žiūrovams priminė gal net I. Užkurnio žaistą žaidimą, šoktą šokį „Ciceliuke Marceliukė“, galbūt net jo dainuotą vaikišką dainelę „Ale dūda“.

Pasakorius Šarūnas Navionis ekspresyviai, tarsi būtų aktorius papasakojo, kaip Ipolitas, pusbernis, gavo dovanų naujas kelnes su keturiomis kišenėmis. Tokios kelnės jo laikais buvo tikra prabanga. Debiutavęs janasis pasakorius Juozas Karaciejus pasidalino I. Užkurnio prisiminimais apie tėvo susitarimą su Kruminais dėl darbo Ipolitui ir gautą dovanų peiliuką.

Žiūrovams nuotaiką praskaidrino Bagaslaviškio instrumentinė folkloro grupė su vadovu K. Petreikiu, šokę Gelvonų gimnazijos pradinių klasių mokiniai (vad. R. Maslinskienė), debiutavęs Bagaslaviškio vokalinis instrumentinis ansamblis (vad. K. Petreikis) paglostė žiūrovų širdis.

1. Užkurniui labai svarbus medis. Savo eilėraštyje „Odė medžiui“ jis rašė:

„…Jeigu man būtų leista antrą kartą užgimti,

Aš norėčiau užgimti medžiu.

Ąžuolu augti, žaliuoti, kelti į dangų galingas šakas,

teikti praeiviui pavėsį, galynėtis su vėtrom…“

Savo prisiminimuose jis rašė, kad net iš skiedros išskaptuoja kokį senį ir, rodos, medis vėl atgyja. Beklausydama eilėraščio ir prisiminimų galvojau apie Širvintas, kur be gailesčio Savivaldybės vadovai norėjo nukirsti šalia savivaldybės žaliuojantį ąžuolą, be gailesčio paplentėj iškapojo obelis. Vis dėlto dabartinei kartai jau nesuvokiama medžio reikšmė ir dvasinė nauda.

Gelvonų folkloro ansamblis „Savingė“ pasidalino I. Užkurnio atsiminimais apie medį, pabrėžė, kad medžius reikia tausoti. Pasak jų, sulą reikia išleisti iš to medžio, kurį kitąmet pjaus. Taip pat papasakojo, ką iš kokio medžio galima išdrožti. Po to užtraukė visiems gerai žinomas liaudies dainas „Tykus vakars be vėjo“, „Ant kalno klevelis stovėjo“, sušoko „Išdygo žilvytis tėvelio sody“.

Savo biografijoje I. Užkurnys rašė: „Buvau paklusnus gyvenimui“. Jis tęsė savo ainių tradicijas, dabar kūrėjo pėdomis eina kraštiečiai V. Pilipavičius, tėvas ir sūnus Malinauskai. Beje, šios šeimos darbai papuošė šventę.

Renginio vedėja E. Rutkauskienė renginį baigė perfrazuota I. Užkurnio mintimi: „Lietuvą kuriame dalindamiesi savo kūryba, darbu. Kiek išdaliname, tiek ir įgyjame.“

Gelvonų seniūnijos kultūros dieną stebėjo ne tik kraštiečiai, bet ir vertinimo komisija, kuri peržiūrėjusi visų seniūnijų kultūros dienas, atrinks geriausiai pasirodžiusius kolektyvus, geriausią scenarijų Kovo 11-osios minėjimo šventei. Šiemet vertinimo komisijai pirmininkauja Širvintų rajono savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto pirmininkas Romas Zibalas, komisijos narės yra Kultūros centro direktorė Rytė Bareckaitė, Mero patarėja Janina Greiciūnaitė, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyr. specialistė Vita Majerienė, Kultūros centro kultūrinių renginių koordinatorė Irena Petuškienė.

Komisijos pirmininkas Romas Zibalas nuoširdžiai padėkojo Gelvonų seniūnijos kultūros dienos organizatoriams, režisierei G. Krylavičienei, kiekvienam saviveiklininkui.

„Labai ačiū, džiaugiamės, esame laimingi, sukaitę nuo plojimų tokią speiguotą žiemos dieną ir pirmiausia turėtume padėkoti būtent už žinias, kurias čia sužinojome. O naujienos yra tokios, kad jūs, pasiėmę Ipolitą Užkurnį, suteikėte mums pikantiškos informacijos: mes nežinojome, kad jis kilęs iš Janonių giminės ir atėjęs užkūriom. Apie Užkurnį tai buvo tiesiog naujiena. Ačiū Jums už tai, – kalbėjo Romas Zibalas. – Ačiū tiems, kurie kalbėjo tarmiškai, gražiai ir mums priimtina kalba. Ačiū žiūrovams ir visiems čia esantiems.“

Kultūros centro direktorė Rytė Bareckaitė padėkojo Gelvonų filialo saviveiklininkams už puoselėjamas tradicijas ir gyvą šio krašto istoriją.

Vasario 23-osios vakarą Kultūros centro Gelvonų filiale sugužėję svečiai, gelvoniškiai šventė tradicinę seniūnijos kultūros dieną „Išdalinkim save“, skirtą valstybės atkūrimo šimtmečiui ir parengtą pagal Ipolito Užkurnio atsiminimus ir kūrybą, ir...