Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas birželio 6 d. laikraščio „Širvis“ 22-ame šių metų numeryje.

Landžioji Pranė aną savaitę spėjo jums, mielieji, pasiguosti dėl barbariškai išverstų džiovyklių. Ir visai be reikalo ji čia putojo. Valdovė visada žino, ką daro, ir valdinių pernelyg neskriaudžia. Va, ir dabar pažadėjo prie tų namų, kurie yra be balkonų, džiovykles palikti. Ką čia palikti – naujas, gražias ir saugias pastatyti. Pranė jau dabar ieško varianto, kaip persikraustyti į namą be balkonų, nes geriau jau džiovyklė kieme nei balkonas prie buto sienos. Sėkmės jai beieškant ir sveikinimai būsimiems būsimų modernių džiovyklių savininkams.

Tiesa, dėl tų būsimų pokyčių. Tų žmogelių vietoje ašai itin nedžiūgaučiau, nes pastaruoju metu esu pastebėjęs (ir ne tik ašai vienas), kad pradėti darbai visai nereiškia laimingos pabaigos. Pažiūrėkim: sporto kompleksas. Pradėtas, švelniai tariant, senokai, su fanfaromis ir laiškais ateities kartoms. O dabar? Bene metus stovi tie griaučiai be jokio veiksmo ir postūmio. Skveras prie marelių – kai estrada įgriuvo ir buvo paliepta ją išardyti, irgi viskas tenai apmirė. Sako, valdovė jau buvo miesto šventei scenarijų ant naujosios estrados sukūrusi, o dabar teks naują sugalvoti ir senose vietose švęsti. Prabangus daugiabutis miesto varguoliams seniai dykas stovi. Gal, sakau, varguoliai bijo tokion grožybėn koją įkelti ir ginasi nuo tokio būsto? Klausimai, klausimai… Gal ir atsakymų pavyks sulaukti?

Griausmingai viduržiemį pradėtas prašmatnusis tiltas, atėjus šilumai ir gražiems orams, stovi tylus ir ramus, į pliažą tenka aplinkkeliais žingsniuoti. Dauguma miestelėnų viltingai laukia naujojo stadiono atidarymo, bet ašai esu atsargus: pranešimas apie atidarymą, tai dar ne atidarymas. Švęsiu tik tada, kai stadionas bus iškilmingai atidarytas – su garbingais svečiais arba be jų.

Štai kiek pradėtų ir nebaigtų darbų miestelyje kiurkso. Na, viskam galima rasti tinkamą paaiškinimą. Valdovė dirba vadovaudamasi senolių išmintimi, bylojančia, kad gera pradžia yra pusė darbo. Vadinasi, iškasei porą kastuvų žemės, įkasei į tą duobutę laišką ateities kartoms ir pusė darbo tau jau užskaityta. O kita pusė – jau kaip gerasis Dievulis duos, taip ir bus. O jei pradžia nelabai gera, tai kiek darbo užsiskaito, a? Daugumai gerbėjų tos pradžios ir užtenka, nes jie žino kitą išmintį: yra pradžia, bus ir pabaiga. O kokia ji bus ir kada, tai vėlgi težino skaidriausioji valdovė ir gerasis Dievulis.

Valdovės valdomas ir godojamas laikraštukas andai užsiminė, kad mūsų ligoninė už filmavimo darbus galbūt gaus kokį menką pinigėlį, komercine paslaptimi apgaubtą. Bet štai sostinė visai neslepia, kiek gavo iš filmo kūrėjų ir net pasakoja, ką už tuos netikėtus pinigėlius nuveiks. Ogi, sutvarkys labiausiai apleistą gatvelę. Man kyla toksai įtarimas. Vos baigėsi filmavimas miestelyje, prasidėjo dar vieni griovimo – tvarkymo darbai. Ar tik ne filmo kūrėjų pinigėliais jie žada būti apmokėti? O gal čia dar vienas pradėtas, bet nežinia, ar kada bus užbaigtas projektas? Jų mūsų miestelyje kuo toliau, tuo daugiau. Kažin, ar spės juos pabaigti dabartinė valdžia, ar gerų pradžių abejotinos pabaigos bus perduotos naujai išrinktiesiems? Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Pagyvensim – pamatysim, rinkimai juk vis arčiau ir arčiau. O gal čia bus valdovės pagrindinė rinkiminė korta? Atseit, neišrinksite manęs, tai nesitikėkite ir laimingos grandiozinių projektų pabaigos. Vaje, tik nereikia mūsų gąsdint. Bandė ne vienas ir vis nepavyko. Pasikalbėsim po savaitės, atia.

Jūsų Varpininkas – darbų be pabaigos specialistas

Straipsnis buvo išspausdintas birželio 6 d. laikraščio „Širvis“ 22-ame šių metų numeryje. Landžioji Pranė aną savaitę spėjo jums, mielieji, pasiguosti dėl barbariškai išverstų džiovyklių. Ir visai be reikalo ji čia putojo....