Gimsta labdaros tradicijos
Jonė Lieponė
Straipsnis buvo išspausdintas balandžio 18 d. laikraščio „Širvis“ 15-ame šių metų numeryje.
Praėjusį kartą kalbėjau apie kliūtis, su kuriomis susiduria prekybos centrai, norintys stokojantiems aukoti neparduotus besibaigiančio galiojimo produktus. Smagu, kad gyvenimas šįsyk padiktavo visai kitokią ir daug džiugesnę temą.
Po velykinių švenčių (o kai kas gal ir prieš jas) ne vienas rajono Neįgaliųjų draugijos narių buvo maloniai nustebinti. Niekada nelepinti jokiomis dovanomis, šį kartą jie sulaukė staigmenos – įmonės „Grybai. lt“ produkcijos paketų. Atrodo, rajone gimsta nauja, graži labdaros teikimo tradicija.
Negalima teigti, kad Neįgaliųjų draugija nesirūpina labdara. Bet iki šiol dovanėles gaudavo sunkiausią negalią turintys, nevaikštantys jos nariai. Šį kartą, sulaukus dosnaus rėmėjo, atsirado galimybė pamaloninti daugiau likimo nuskriaustų žmonių. Jie taria nuoširdų ačiū paramos aukotojams ir draugijos darbuotojams už gražią staigmeną.
Kai prieš keletą metų įmonė „Baltik champs“, širvintiškių daugiausia vadinama tiesiog grybynu, įsigijo buvusią duonos gamyklą, netruko spėlionių, kas čia bus daroma. Daugumos buvo nutarta, kad įmonė tiesiog konservuos užaugintų grybų perteklių. Spėlionė pasitvirtino tik iš dalies. Taip, netrūksta produkcijos iš savų užaugintų grybų, bet asortimentas daug platesnis. Štai viena Neįgaliųjų draugijos narė pasakojo, kad gavo keleto rūšių produkcijos: ir sūdytų pievagrybių, ir keliais būdais marinuotų burokėlių, ir įvairių sriubų: pievagrybių, burokėlių, žirnių. O štai morkų sriubos su kokosų pienu ji ragavo pirmą kartą gyvenime. Labdara ne tik praturtino moters stalą, bet ir degustavo neįprasto skonio naujus gaminius.
Naujosios įmonės produkcijos skonį žino nemažai vargingai gyvenančių rajono žmonių. Džiaugiasi gaudami paramą vaikų dienos centrai, taip pat kiti labdaros fondai. Viskas gatava, paruošta vartojimui, užtenka keletą minučių pašildyti ir sveikas, ekologiškai paruoštas užkandis tinkamas vartoti. Įmonė ne tik sukūrė naujų darbo vietų, bet ir randa galimybę nuolat remti nepasiturinčius.
Taip ir norisi pasvajoti: o jei taip elgtųsi ne viena įmonė, jei pečius suremtų visi? Neturim didelių įmonių, bet yra nemažai ūkininkų, gaminančių paklausią produkciją, auginančių vaisius ir daržoves. Pavienių labdaros atvejų, žinoma, yra, apie tai pasakojama ir spaudoje, bet jei tai taptų sistema, kiek paramos galima būtų suteikti stokojantiems. Ne tinginiams, ne „lodoriams“, o tiems, kuriems sunku savo jėgomis kapanotis iš gyvenimo duobių. Prašyti dažniausiai yra labai sunku, bet priimti tai, kas geranoriškai siūloma, yra džiugu ir malonu.
Tikiu, geros valios žmonių tarp mūsų esama nemažai ir visi jie neatsisakytų padėti vargstantiems. Vėlgi, jei būtų mažiau biurokratinių kliūčių, perteklinių reikalavimų, kitokių dirbtinių trukdymų.
Televizijų reklamose vis sukasi prašymai ir kvietimai aukoti: tai maltiečiams, tai „Maisto bankui“, tai organizacijai „Gelbėkime vaikus“. Žinoma, surinkti ir administruoti pinigus patogiausia, bet nereikia pamiršti ir kitokių paramos formų. Gražių pavyzdžių jau turim, tereikia plėsti šią praktiką ir paįvairinti pagalbą.
Dar kartą ačiū šauniajam „Grybai. lt“ kolektyvui už skanią produkciją, kuria taip dosniai dalinatės su rajono nepasiturinčiaisiais. Lai ši tradicija išlieka ir gyvuoja ilgai, o įmonės pajėgumai vis auga ir tvirtėja.
Parašykite komentarą