Naujausios žinios

Globėjai irgi yra dirbantys žmonės

Janina Pukienė

Straipsnis buvo išspausdintas birželio 13 d. laikraščio „Širvis“ 23-ame šių metų numeryje.

Ne pirmus metus pabrėžiama, kad Lietuva siekia uždaryti vaikų globos namus ir sudaryti sąlygas vaikams globėjų šeimose augti. Suprantama, vaikams taip tikrai geriau. Valstybė irgi sutaupo, jai taip geriau. Tačiau globėjams tikrai nėra gerai, jie jaučiasi neįvertinti. Kodėl?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg ir viskas gerai: globėjai giriami, jais žavimasi, globa yra skatinama. Bet globėjai oficialiai tarsi neegzistuoja. Jie negauna atlyginimo, neturi socialinių garantijų, jiems neskaičiuojamas darbo stažas, nepriklauso atostogos. Susirgai – vyniokis kaip išmanai, nedarbingumo išmoka tau nepriklauso. Neseniai viena globėja, ja tapusi prieš dvidešimt metų, pasiguodė nežinanti, ar gaus skirtą neįgalumo išmoką, nes jai trūksta darbo stažo. Trys jau išleisti į gyvenimą globotiniai ir dar du šiuo metu globojami mažamečiai darbo stažo jai neuždirbo. „Jei būčiau tuos metus dirbusi globos namuose, šiandien turėčiau reikalingą stažą, dirbčiau standartines darbo valandas, normaliai atostogaučiau. Būdama globėja, dirbu septynias dienas per savaitę, dvidešimt keturias valandas per parą, be atostogų ir nedarbingumo lapelių. Rezultatas – lieku be nieko. Tai nenormalu, – teigia globėja. – Daugiavaikė mama, išauginusi penkis ir daugiau vaikų, gauna priedą prie senatvės pensijos. Net ilgalaikiai donorai tokį priedą užsidirba. O mes, augindami svetimus, dažniausiai probleminius, vaikus, galim išvis be pensijos likti, ką jau ten apie priedus kalbėti.“

Kadangi oficialiai globėjai yra bedarbiai, jie neturi jokių galimybių prašyti paskolos. O jei sugenda šaldytuvas ar skalbyklė? Vienintelė viltis – gailestingi giminaičiai ar šeimos draugai, kurie gali reikiamą sumą paskolinti. Apie greituosius kreditus geriau patylėsim.

Negalima tvirtinti, kad globos reikalai nejuda į priekį. Padidintos išmokos vaiko išlaikymui, atsirado budintys ir socialiniai globėjai. Jiems jau skaičiuojami atlyginimai, teikiamos garantijos. Bet tie, kurie pradėjo globoti pirmieji, kurie nekūrė šeimynų, o globojo iki penkių vaikų, lieka tarsi užribyje.

Tie, kurie labai mėgsta skaičiuoti svetimus pinigus, puls aiškinti, kad globėjams nėra kuo skųstis, jiems išmokos padidintos ir nereikia norėti nežinia ko. Taip, šiuo metu vienam vaikui valstybė skiria 302 eurus per mėnesį. Pusė jų yra skirti vaiko reikmėms, kitos pusės turi užtekti mokesčiams, būsto priežiūrai, transportui ir atlyginimams. Viena globėja paskaičiavo, kad jos, kaip globėjos, darbo valanda kainuoja devynis centus. Nelabai įspūdinga alga, ar ne?

Ne viena globėjų šeima pasakys, kad pusantro šimto eurų vaiko reikmėms nelabai pakanka. Štai Šiaulių apskrities šeimynų asociacijos pirmininkė paskaičiavo, kad vieno vaiko maitinimui ji išleidžia apie 129 eurus. Ar likusių poros dešimčių tikrai užteks likusioms reikmėms: drabužiams, būreliams, pramogoms ir t. t.? Abejotina. O juk nesinori, kad globotiniai išsiskirtų iš kitų, kad dėl lėšų stygiaus tektų kažko atsisakyti. Gal kiek lengviau kaime gyvenantiems globėjams, nes jie neperka dalies maisto produktų, todėl gali daugiau pinigų kitoms reikmėms skirti. Bet miesto gyventojams tenka nuolat taupyti ir jiems gal ir minėtų devynių centų „atlyginimo“ nelieka.

Puikiai žinome, kad globos namuose vaiko išlaikymas kainuoja žymiai daugiau, nei mokama globėjams. Tai kodėl globėjai vis dar tarsi antrarūšiai, kodėl jie negauna to, ką tikrai yra užsidirbę ir nusipelnę? Jei nutarta, kad reikia skirti algas socialiniams ir budintiems globėjams, tai gal reiktų neišskirti ir visų likusių? Negalėsim būti tikri dėl globotinių gerovės, jei neužtikrinsim globėjų gerovės. Jie turi gauti tai, ką tikrai yra užsidirbę.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*