Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  rugpjūčio 23 d. laikraščio „Širvis“ 33-ame šių metų numeryje.

Šiais metais Širvintų rajono kultūros centro folklorinis ansamblis „Gojus“, vadovaujamas Nijolės Vitkauskaitės, nelabai turi laiko atostogauti. Renginys veja renginį, pasirodymas pasirodymą. Plečiasi ir ilgėja kelionių maršrutai. Be pasirodymų saviesiems, koncertuota Panevėžio rajono Ėriškių kultūros namuose, o dabar kelionė į Radviliškio rajoną, Baisogalą. Tai „Gojaus“ vadovė su Baisogalos kultūros namų direktore Vilija Kaščioniene susitarė, kad širvintiškiai atvyktų į jau tradicinę šventę – folkloro sambūrio „Nemirštanti tautos gaida“ renginį, organizuojamą šešioliktą kartą. Šio renginio iniciatorius – buvęs Kultūros skyriaus vedėjas Eugenijus Jurgauskas. 2001 m. rugpjūčio 23 dienai paminėti buvo kviečiami tremtinių chorai. Dar po metų dalyvių skaičius didėjo, repertuaras kito. Folkloro sambūris sukviesdavo į Baisogalą svečių iš užsienio – buvo tapęs tarptautiniu – dalyvavo latviai, estai, Kaliningrado srities atstovai. Šiemet Baisogaloje tolimiausi svečiai buvome mes – širvintiškiai. Mums tai nauji įspūdžiai, naujos pažintys. O pamatyti ir išgirsti tikrai buvo ką. Pirmiausia ką pamatėme – didingus rūmus. Laimei per karą ir sovietmečiu dvaro pastatai nenukentėjo. Tai XIX–XX a. buvo Komarų valdomas dvaras. Po baudžiavos panaikinimo ekonomiškai išaugęs dvaras nenusileido geriausiems to meto Europos ūkiams. V. Komaras turėjo plytinę, drenažo vamzdžių gamyklą, kalkių degyklą, lentpjūvę, malūną, spirito varyklą, o jos atliekas naudojo pašarui, augino olandų juodmarges.

Pirmoji bažnyčia Baisogaloje buvo pastatyta 1539 m. Žygimanto Senojo lėšomis. O 1627 metais Lietuvos kanclerio A. S. Radvilos iniciatyva buvo pastatyta ir po dešimtmečio pašventinta medinė bažnyčia. Kilus didžiuliam gaisrui, šioji sudegė, tad dabar esanti yra V. Komaro rūpesčiu ir lėšomis pastatyta mūrinė bažnyčia.

Sužinojome, kad Baisogaloje gimė ir užaugo poetas Vytautas Bložė. Tiek trumpai mums papasakojo šventės šeimininkai, ilgiau nebuvo kada bendrauti su mumis, nes iš visų pusių rinkosi sukviesti folklorininkai. O atvyko net aštuoniolika kolektyvų. Visi pasidabinę tautiniais rūbais, iškart pastebėjome, kaip skiriasi žemaičių aprėdai nuo aukštaitiškų. Atžygiavus didingu dvaro parku prie lauko scenos, žiūrovams buvo pristatyti koletyvai, jų vadovai, o kolektyvų vėliavos sustatytos į tam skirtą stovą. Šventė prasidėjo varpų dūžiais. Net šešiolika, nes tai šešioliktas renginys, o skambinti varpu buvo pakviesti garbūs baisogaliečiai – išlydima į užtarnautą poilsį Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Kristina Kacevičienė, naujoji Baisogalos kultūros centro direktorė Justė Juškaitė, Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas ir, žinoma, seniūnas – Romas Kalvaitis. Kiekvienam teko skambinti po keturis dūžius.

Pirmieji, kaip ir priklauso, pasirodė šeimininkai – Baisogalos kultūros centro ansamblis „Dainoriai“, vadovai Asta Jurevičienė ir Paulius Kablys, po jų – Skėmų seniūnijos Pociūnėlių kaimo ansamblis „Garduva“, vadovė Genovaitė Voverienė, o tada jau Širvintų „Gojus“. Laukėme Šeduvos etnografinio ansamblio „Šeduva“ pasirodymo (vadovė Danutė Briedienė), nes jame dalyvauja dažnai laidose „Duokim garo“ matoma Emilija Brajinskienė arba Šeduvos baba, kaip ją dažniausiai vadina. Skaniai prisijuokėme besiklausydami Raseinių kultūros centro ansamblio „Degulė“ vadovės Astos Nikžentaitienės pasakojimo, jai nenusileido Šilutės rajono Inkaklių folklorinio ansamblio „Dainoriai“ vadovė Virginija Rukšnaitienė. Dar klausėmės ir nuoširdžiai plojome Panevėžio progimnazijos ansambliui „Šaltinis“ (vad. Virginija Skupienė), Pakruojo r. Stačiūnų daugiafunkcio centro etnografiniam ansambliui (vad. Violeta Bernotienė), Joniškio r. Kirnaičių ansambliui „Klėčia“ (vad. Gražina ir Gediminas Andrašiūnai), Pakruojo r. Stačiūnų ansambliui „Medaina“ (vad. Solveiga Noreikaitė-Janušauskienė), Šaukoto kultūros namų kapelai „Gomerta“ (vad. Egidijus Lubickas). Vos tik nuaidėjo paskutiniai dainų akordai, šventės vedėjai Vilija Kaščionienė ir Paulius Kablys pakvietė kolektyvų atstovus papasakoti ir pademonstruoti savo krašto tautinius drabužius. Kas rimtai, kas humoristiškai nupasakojo tautinio rūbo ypatumus. Širvintų folkloriniam ansambliui „Gojus“ atstovavo Stasė Pivoriūnienė, Albertas Zinkevičius ir Julė Adomavičienė. Ypač įsiminė Kelmės skyriaus folkloro ansamblio „Ramočia“ vadovo Valdo Rutkūno pasakojimas apie žemaičių moterų kostiumo ir skarų surišimo būdą. Mat žemaitės ryšėdamos skaras, jų galus suriša priekyje virš kaktos, panašu į ragus, tad, kai kryžiuočiai puldavo Žemaitiją, išsigąsdavo „…raguotų bobų, mat galvojo, kad tai velniai gina Lietuvą…“ ir pabėgdavo. Baisogalos „Dainoriai“ tautinius rūbus demonstravo lydimi dainos posmų. Visi mūsų tautiniai kostiumai gražūs, puošnūs, spalvingi, žiūrėk ir gerėkis.

Svetingų šeimininkų seniūnas R. Kalvaitis visų kolektyvų vadovus apdovanojo padėkos raštais, suvenyrais, o Seimo narys A. Gaidžiūnas atminimui įteikė atvirukų rinkinius su Radviliškio rajono simboliu – geležinkeliu.

Kaip gali folklorininkų šventė baigtis be dainos? Bendrą dainą „Žalias ąžuolėli“ užvedė kas? Žinoma Šeduvos baba. Dvaro parko didingi medžiai ošė tarytum pritardami liaudies dainai ir dainuojantiems. O seniūnas jau skubėjo uždegti laužo, kad dar pabūtume visi kartu: padainuotume, paskanautume gausių žemaitiškų vaišių.

Atsisveikinome tikėdamiesi, kad mes patikome šeimininkams ir susitiksime kitais metais jau septynioliktame folkloro sambūryje (tik mums būtų antras kartas), o mums šeimininkai tikrai labai patiko. Mes, aukštaičiai, dažnai girdėdavome, kad žemaičiai lėtapėdžiai, ilgai mąstantys, užsispyrę. O susipažinome su smagiais, aktyviais, besišypsančiais. Įsitikinome, kad žemaičiai myli dainą, humorą, šokį.

Tautinis paveldas brangintinas turtas ir labai miela, kad liaudies dainos ir šokiai kiekviename krašte kitokie, saviti. Buvo apie ką pasikalbėti grįžtant namo. Ir dar kartą padėkoti Baisogalos kultūros centro darbuotojams už suorganizuotą puikią šventę.

Sėkmės Jums, ir, tikimės, iki naujų susitikimų!

Valda Patinskienė

Straipsnis buvo išspausdintas  rugpjūčio 23 d. laikraščio „Širvis“ 33-ame šių metų numeryje. Šiais metais Širvintų rajono kultūros centro folklorinis ansamblis „Gojus“, vadovaujamas Nijolės Vitkauskaitės, nelabai turi laiko atostogauti. Renginys veja renginį,...