Naujausios žinios

Gražus „Czerwone Maki“ (Raudonosios Aguonos) jubiliejus

Manau, kad seniai Šiaulių kaime nebuvo tokio sujudimo, tokios automobilių gausos ir tokios jūros žmonių. Šeštadienį atgijo Šiaulių kaimas. Kaime šventė. Rajoną ir savo kraštą garsinantis moterų ansamblis „Czerwone Maki“ [Raudonosios aguonos – red. pastaba] švenčia trisdešimtmetį. Nežinau, ar buvo švenčiamas dešimtmetis, kaip pažymėtas dvidešimtmetis, o jau trisdešimtmetis švęstas tikrai kaip to vertas ansamblis.
Per tiek metų, įsivaizduoju, kiek ansambliui teko koncertuoti. Darnus, susidainavęs kolektyvas atstovauja rajonui Lenkijoje, koncertuoja kaimynams, pasirodo rajono kultūriniuose renginiuose, vyksta visur, kur yra kviečiami ir mylimi. Per trisdešimt metų pasikeitė ansamblio sudėtis: vienos dalyvės pasitraukė, į ansamblį įsijungė naujos pajėgos, tik „Czerwone Maki“ siela, jos energingoji vadovė, nuo pat pradžios ta pati. Taip, ta pati nesenstanti, nepailstanti, ansamblio variklis Stefanija Tamošiūnienė. Ponia Stefanija kukliai sako, kad ji be dainuojančių moterų nieko nepadarytų, tačiau be ponios Stefanijos tikrai nebūtų visų mėgiamo ansamblio.
Per ilgą gyvavimo laiką visko buvo ansamblio istorijoje, kaip ir kiekvienoje šeimoje, buvo ir pasitarimų, ir ginčų, ir kelionės aptarimų, ir rūpesčių dėl pasiruošimo koncertams. Reikėjo įsigyti koncertinių drabužių, sutarti dėl suknelių spalvos, modelio, kuris tiktų ir patiktų visoms dalyvėms. O kolektyvas moteriškas, kiekviena turi savo nuomonę. Moterys, susirinkusios į repeticijas pasitaria, pasiguodžia, pajuokauja, pasveikinamos ypatingomis progomis, o dainos po kalbų liejasi iš širdies.
„Pasiilgstame viena kitos, jau įpratusios, kad sutartą dieną, sutartu laiku turime būti repeticijoje, tai būtina, prie to jau įpratinome ir savo šeimos narius. Jie žino, kad, jei nėra mamos namie, vadinasi, ji repetuoja“, – juokais ir rimtai per koncerto pertraukėlę kalba smagios dainininkės.
Tačiau tai kasdienybė, o šiandien šventė. Jubiliatų pasveikinti atvyko būrys „Czerwone Maki“ gerbėjų. Sveikino europarlamentaras V. Tomaševski, Seimo narė R. Tamošūnienė, Širvintų rajono merė su vicemere, rajono Tarybos nariai V. Šimonėlis, V. Mateika, atstovai iš Paberžės, Šalčininkų rajono, Naujosios Vilnios, Lenkijos ambasados Lietuvoje, Jauniūnų seniūnijos, o kur dar gerbėjų, kolegų sveikinimai. Visi sveikintojai linkėjo ansambliui dar ilgai klestėti, koncertuoti, žydėti kaip toms aguonoms. Įteikdama gėlių kraitę „Ringės“ ansamblio vadovė Danutė Stungienė sakė: „Labai norėjome priskinti raudonų aguonų ansamblietėms, tačiau pievoje jų nebuvo, tad priskynėme tokių gėlių, kurių radome, o, pasirodo, puikiausios, nevystančios aguonos čia – scenoje. Būkite tokiomis šauniomis aguonomis dar ilgai ilgai“. Audronė Burakovienė, „Romanso“ ansamblio vadovė, nuoširdžiai pasveikino buvusią kolegę ponią Stefaniją padėkodama jai už draugystę, už kvietimus koncertuoti, už buvusius ir būsimus susitikimus.
Žiūrovai nuoširdžiai plojo šventės kaltininkams „Czerwone Maki“, jų pasveikinti atvykusiems saviveiklininkams. Šventę papuošė liaudies meistrai, atvežę savo dirbinių. Sudervės medžio drožėjo Kazimiero Zapolskio drožiniai priviliojo ne vieną pirkėją. Kazimieras su savo gaminiais dalyvauja Kaziuko mugėje, juos parodyti ir parduoti atvežė ir šiauliečiams.
Šalia savo mezginius demonstravo Olga Vainovskaja, čia pat, neišleisdama virbalų iš rankų, ji neleido laiko veltui, jau mezgė kažką naujo. Mezginiai traukia akį savo spalvų gama ir raštų įvairove. Ir kaip nebus gražūs mezginiai, kai Olga mezga jau per keturiasdešimt metų. Savo mėgiamu užsiėmimu Olga užkrėtė ir dukrą Svetlaną. „Anūkė dar maža, tačiau ateityje megs ir ji“, – juokiasi Olga.
Iš Vilniaus atvyko Česlava Sinkevič su iš karoliukų sukurtais papuošalais. Jei reikėtų išsirinkti, negalėčiau, darbai vienas už kitą dailesni. Savo kurtą grožį Česlava demonstravo parodose Maišiagaloje, Nemenčinėje. Kaip išmokti tokių dailių darbelių? „Internetas – visagalis“, – paaiškino Česlava, jau septynerius metus užsiimanti mėgiamu darbu.
O štai Margarita Čekolis iš Glitiškių pristatė keramikos dirbinius ir nupintus sodus. Į Šiaulius atvežė keramikos dirbinių, iš šiaudų pintų šiaudinių skrybėlių, gėlių, o sodas dar neužbaigtas, tad besiklausydama koncerto Margarita toliau dirbo. O darbas gana kruopštus, bet matomas, jau galima įsivaizduoti, kaip atrodys užbaigtas sodas, juo labiau, kad pati Margarita geranoriškai aiškina, kas turi sudaryti sodą. Kuo skiriasi kalėdinis sodas nuo vestuvinio. Pasirodo, sodai akumuliuoja neigiamą energiją, apsaugo namus nuo blogio. Šiuo metu Margarita dirba su žiemkenčių rugių šiaudais, jau matomas darbo rezultatas, graži produkcija. O kaip gauti žaliavą, kuri reikalinga šiems gražiems darbams? Čekolių šeima augina žiemkenčius vien dėl šiaudų. Juos reikia nupjauti tik pjautuvu, nes iškūlus kombainu šiaudai sugadinami ir netinka dailės darbams. Šio darbo etapo nei pirkėjas, nei besižavintis gaminiais nemato. Gražūs darbai reikalauja daug atidumo, kruopštumo, kaina neatitinka įdėto darbo, tačiau Margarita ir toliau kurs grožį. Šio darbo ji mokina ir vaikus, veda edukacijas, yra kūrybinės studijos vadovė. Stengiasi sukurti užsiėmimus vaikams, nori juos atitraukti nuo kompiuterinių žaidimų, nuo telefonų. Ypač liūdina tai, kad vasaros metu kultūrininkai atostogauja. Miestiečiai vaikus atostogoms atveža pas senelius į kaimą, o čia jiems nėra kas veikti, tad ir belieka telefonai. Miesto vaikams patinka dirbti Margaritos studijoje, čia jie lipdo iš molio, gamina darbelius iš šiaudų. Pasisekė Glitiškių vaikams, kai yra tokių entuziastų.
Liaudies meistrai susidomėję klausėsi koncerto, fotografavo atlikėjus, plojo jiems. Gražią šventę suruošė trisdešimtmetį švenčiančios „Czerwone Maki“ ansamblio dalyvės. Belieka palinkėti dar daug koncertų, daug kartų švęsti garbingus jubiliejus, te dar ilgai ilgai visų džiaugsmui skamba „Czerwone Maki“ balsai.

Nuotraukos autorės

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*