Naujausios žinios

Gydo ne tik procedūros, bet ir šypsena, geras žodis

Janina Pukienė

Maudžia sąnarius, kankina stuburo išvaržos, paūmėjo radikulitiniai skausmai – visais atvejais kelias veda į ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos  skyrių. Čia pacientų niekada netrūksta ir visi maloniai sutinkami, gauna ne tik gydomąją procedūrą, bet ir naudingą patarimą ar paguodos žodį. Galiu taip tvirtinti, nes, kaip ne kartą esu juokavusi, šis skyrius man tarsi antrieji namai. Toks juokas pro ašaras: jau dešimtmetį bent kartą per metus, o būna, kad ir dažniau, tenka praverti gydytojos-reabilitologės J. Raudeliūnienės kabineto duris. Gydytoja kiekvieną ligonį apžiūri, į kiekvieną atvejį įsigilina ir pagal esamą ligą paskiria reikiamas procedūras. Įvedus elektroninę registraciją, ligoniai gali pasirinkti jiems patogų vizito laiką. Registruojama ir telefonu. Dėl to pagerėjo ligonių aptarnavimas, sumažėjo eilės.

Fizioterapinės paslaugos ligoninėje teikiamos daug metų. Jaunesni širvintiškiai nebeprisimena ligoninės skyriaus Paširvintyje. Ten tada pradėta gydyti ne tik medikamentais, bet ir fizioterapijos priemonėmis. Ne vienas pacientas iki šiol geru žodžiu mini med. seseris V. Didžiokaitę, Z. Kanapienienę, I. Miknienę, masažuotoją M. Valkauskienę, kurios daug metų lengvino pacientų kančias, šalino skausmus. Gydytojo-reabilitologo pareigybė įsteigta 1999 m. Skyriuje teikiama pirminė ambulatorinė reabilitacija: fizioterapinės procedūros, masažas, kineziterapija. Reabilitacija organizuojama kompleksiškai, darbas komandinis: procedūros tarpusavyje derinamos. Atsižvelgiama ir į paciento pageidavimus. Be ambulatorinių ligonių aptarnaujami ir stacionare besigydantys pacientai. Besikreipiančių į skyrių ligonių skaičius nuolat didėja: per pastaruosius penketą metų jis kone padvigubėjo.  Visi skyriaus darbuotojai nuolat kelia kvalifikaciją, domisi naujovėmis, jas taiko praktikoje. Žinoma, trūksta aparatūros: labai reikalingas magneto terapijos aparatas. Kadangi finansinė situacija ligoninėje, švelniai tariant, sunkoka, ne kažin ką galima padaryti. Ligonių kasos finansuoja tik gydytojo-reabilitologo konsultaciją, kitas išlaidas turi dengti ligoninė. O jos tikrai nemažos. „Ligoninės direktorė L. Meškauskienė supranta mūsų rūpesčius ir padeda kiek gali. Ir naujai aparatūrai šiek tiek lėšų pažadėta. Labai tikiuosi, kad viskas taip ir bus.  Darbuotojai pasiruošę, gavus naujų aparatų, paslaugos bus kokybiškesnės.“ – sako gydytoja.

Skyriuje nėra didelės kadrų kaitos. Fizioterapijos kabineto slaugytojos V. Jasevičienė ir J. Vaidachavičienė juokauja, kad net nebeprisimenančios, kiek metų čia sukiojasi „šildydamos“ ligonius. Jonoforezės, fonoforezės, SMS – mums, pacientams  šie terminai nieko nesako. Šildymas – ir tuo viskas pasakyta. Ligoniai keičia vienas kitą, nuo kūdikių iki senukų, o jos vis greitos, besišypsančios, kiekvieną atvejį be jokių užrašų prisimenančios. Niekada neužmirš paklausti, ar patogu, ar nebloga, ar nereikia kažko pakeisti. Tik paklaustos apie uždarbį surimtėja: „Garsiai nesakysim, nes pacientai perskaitę juoksis, kad tik tiek esam vertos.“ Ir dar priduria: „Tiek, kiek čia gauname mes, slaugytojos, su solidžiu darbo stažu, yra tik pusė to, ką gauna slaugytojų padėjėjos kitose reabilitacijos įstaigose.“ Nesuvokiama: kvalifikuotos slaugytojos, nuolat, kaip minėjo gydytoja, keliančios kvalifikaciją, uždirba perpus mažiau nei porą mėnesių kursus baigusios slaugytojų padėjėjos. Taip neturėtų būti.  Nuoširdžiai tikiuosi, kad puikios specialistės nepakels sparnų į sostinę.

Kineziterapeutė G. Lukoševičiūtė taip pat skyriuje ne naujokė. Jos vedamos gydomosios mankštos padėjo ne vienam širvintiškiui.

Ilgiausiai tekdavo laukti masažo procedūrų, nes sukdavosi tik vienas specialistas. Nuo lapkričio antros dienos jų dirbs jau trys, darbas tikrai pagerės. Šioje komandoje didžiausią patirtį turi J. Vaitonienė. Su ja susitikti neteko – moteris sveiksta po kojos lūžio. Linkim jai sveikatos ir laukiame sugrįžtančios. Jaunieji masažuotojai R. Didžiokas ir V. Kreiza irgi ligonių mylimi ir giriami. Visada maloni ir besišypsanti masažuotoja N. Jankauskienė. Jauna moteris šiuo metu augina kūdikį, bet netrukus žada grįžti į kolektyvą.

Išėjus paskutiniam ligoniui, vėl kalbamės su gydytoja J. Raudeliūniene. Pasiteiravau gydytojos, ar planavo teikti gydomąsias vandens procedūras, dėl kurių Širvintų ligoninė niekuo nesiskirtų nuo Vilniaus ar Ukmergės ligoninių. Gydytoja prisipažino, kad prieš keletą metų su tuometine vyr. gydytoja D. Alekniene labai rimtai svarstė tokią galimybę, bet pabūgo, kad nebus tiek pacientų. Gaila, žinoma, kad reikia siųsti žmones į minėtus miestus, bet tokia realybė. „Džiaugiuosi ir tuo, ką turim. Labai didžiuojuosi savo kolektyvu, – sako gydytoja, rodydama Boso dienos proga gautą kilimėlį su šmaikščiu sveikinimu. – Tik kad nemanau, jog teks jį naudoti pagal paskirtį. Tokių gerų darbuotojų ant kilimėlio niekas nekviečia.“

Gydytojos žodžiams pritartų daugelis. Su kuo bekalbėtum, niekas apie šį skyrių ir jo darbuotojus neranda blogo žodžio. Čia ateini paliegęs, o išeini sveikesnis ne tik kūnu, bet ir siela. Juk gydo ne tik procedūros, bet ir šypsena, geras žodis. Pagarba jums ir viso ko geriausio!

2 Comments on Gydo ne tik procedūros, bet ir šypsena, geras žodis

  1. Apie V.Jasevičienę galiu pasakyti tik daug gerų žodžių. Tokių specialistų pavydėtų bet kuri ligoninė. Tai ne tik puiki ligoninės darbuotoja, bet ir labai malonus, nuoširdus, optimizmu užkrečiantis žmogus. Besišypsanti, pasitinkanti kiekvieną su gera nuotaika. Na o svarbiausia puikiai atliekanti savo darbą, kurio rezultatais džiaugiamės ne vienas.

  2. Gaila,kad algos mažos. Kaip dar dirba už tokį uždarbį. Labai keista.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*