Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų balandžio 13 d. laikraščio „Širvis“  15-ame numeryje.

Kažkur girdėjau, kad kinai turi tokį palinkėjimą: „Kad tu gyventum permainų laikais!“ Lietuviškas atitikmuo būtų, manyčiau: „Kad tave velniai nujotų“, arba „Kad tu prasmegtum“. Na, suprantate, apie ką aš čia. Kažkas tą kinų palinkėjimą visai mūsų rajonui atsiuntė, nelyg prakeiksmą kokį. Jau tokie permainų laikai atėjo, kad ir priešui tokių nelinkėtum. Naujoji valdžia jau antrus kadencijos metus pradeda, o permainoms ir galo nematyti. Garbus amžius jau, ramybės norisi, o iš kur bus ta ramybė, jei vakare palikęs vienokią tvarką, ryte rasi visiškai kitokią. Tad nėr ko stebėtis, jog sveikata sušlubavo ir pirmą kartą gyvenime ligoninėn kulniuoti teko. „Ir gerai!“ – iš pradžių pagalvojau. Pailsėsiu nuo rūpesčių, pasilepinsiu procedūromis įvairiausiomis, o ir valgyti gausiu, pačiai barščių virti nereikės. Į kurortus išvažiuoti kišenė neleidžia, tai nors šitaip aplinką pakeisiu ir tokias lyg ir atostogas pasidarysiu.

Naiviai mąsčiau, dabar jau galiu pripažinti. Gal tris dienas neblogai buvo: daktarytė aplanko, paklauso, pažiūri, vaistų visokiausių ir procedūrų paskyrė, vien nuo to dėmesio sveikesnė pasijutau. Bet ketvirtą dieną daktarė nebeatėjo, sako, atostogų gavo ir išvažiavo toli toli. Nelabai iš karto nusiminėme, bet, kai dar trys dienos praėjo, o į palatą niekas nebeužsuko, neramu pasidarė. Pasitarėme visos susėdusios ir nuėjome direktoriaus ieškoti, kas gi kitas padėtį gali žinoti. Nežinojo, bet pažadėjo išsiaiškinti. Dar tris dienas laukėme, o tada paaiškėjo, kad visa palata keliaujame… namo, išgydytos, atseit. Ko gero, aš taip galvoju, kol daktarytė iš atostogų negrįš, tai ir naujų ligonių neguldys. O paskui turbūt sakys, kad skyrius neefektyvus, ir pasiūlys visai uždaryti. Kas tam direktoriui rūpi, juk ar skyrių bus daugiau, ar mažiau, direktorius vis tiek bus, jis amžinas.

Taip, nelabai efektingas stacionarus gydymas permainų laikais. Grįžau namo nelabai sveikesnė, užtat smalsumas sužadintas iki maksimalių aukštumų. Pasakiau sau, lai varpininkėlis švietimo reikalais domisi ir patarinėja, o aš dabar kibsiu į medicinos problemas. Ir proga pasitaikė: Taryba patvirtino ligoninės etatų sąrašus. Puoliau nagrinėti, oi, ko tik ten nėra. Apšniukštinėjau visus kampus ir pakampes, bet rūbinės niekur nemačiau. Kam ta rūbinė, svarbu rūbininko etatas numatytas. Mat jį galas, bus rūbininkas, tai gal ir rūbinė atsiras. Betgi kiek daktarų visokių numatyta: ir akušeris (negi gimdymo skyrių atgaivinti ruošiasi?), ir medicinos gydytojas (kas čia per sutvėrimas, gal kokios netradicinės medicinos metodus ruošiamasi taikyti?), ir gydytojas asistentas. Apsidžiaugiau: gal dabar nenuobodu bus gulėti ligoninėje, jei moteriškėms asistuos daktaras? Gaila, kad asistento dar nebuvo, kol aš gulėjau, gal būtų nors jis palaton užsukęs. Bet asistentas turbūt vienas niekur neina, tam jis ir asistentas, kad asistuotų, t. y. būtų šalia ko nors kito.

Pabaigai pora patarimų naujiesiems laikiniesiems ligoninės vadovams. Ne, nelinkėsiu, kad jūs taptumėte pastoviaisiais, gal atsiras kitų, dar geresnių. Man vis tie asistentai ramybės neduoda. Gal, sakau, jei bus asistentai, tai ligonėms kaip papildomą terapiją galima būtų skirti šokių pamokas? Visą gyvenimą svajojau išmokti šokti tango, gal dienų saulėlydyje ligoninės dėka ši svajonė galėtų išsipildyti? Pagalvokit apie tai. Ir ligonės bus patenkintos, ir asistentai be darbo nedykinės, gal kitąmet net papildomų etatų prireiks, juk senjoros veržte veršis ligoninėn. Skyriaus efektyvumas pasieks viršūnes. Gali net taip atsitikti, kad ne mes žaliuoju koridoriumi Ukmergėn vyksime, o ukmergiškės pas mus plaukte plauks. Nauji horizontai atsiveria ir tik mano įžvalgų dėka.

Dar viena papildoma paslauga nesunkiai galėtų būti įdiegta ir kartu ligoninės vadovų sumanumą šlovintų. Fizioterapijos skyriuje galėtų kirpyklėlę atidaryti. Ten yra tokia procedūra, populiariai vadinama „šukos“, kai prietaisu, panašiu į šukas, masažuojama galva. Tai tuo pat metu galėtų ir sušukuoti pacientę, net ir laku supurkšti. Sąnaudos nedidelės, o efektas milžiniškas, juk graži ligonė – tai laiminga ligonė. O ko daugiau bereikia?

Taigi, matote, gerbiamieji, mielieji, tereikia truputį pasukti galvą ir naujų idėjų bemat atsiras. Plėskime paslaugų spektrą ligoninėje. Kai yra papildomų paslaugų, nereikia ir gydymo. Tuo pačiu ir daktarų, kurių mūsų rajono vadovės ir valdovės didžiai nemėgsta.

Didžiai pagarbiai

Pranciška

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų balandžio 13 d. laikraščio „Širvis“  15-ame numeryje. Kažkur girdėjau, kad kinai turi tokį palinkėjimą: „Kad tu gyventum permainų laikais!“ Lietuviškas atitikmuo būtų, manyčiau: „Kad tave velniai nujotų“,...